Cappadocia Tour (II)

Pralaukę gatvėje pusvalandį, įsikūrėme nakvynės namuose, palindrome po dušu, nusnaudėme šiek tiek ir išsiruošėm į “Barbeque party”. Tik pavadinimas jo toks.. Valgėm tuos pačius sumuštinius, kaip per pusryčius ir pietus, tik kad dešra buvo pakepinta ant ugnies ;D Nepaisant to, vakaras praėjo labai smagiai: pažinau naujų žmonių, kartu su kitais Adanos žmonėmis “atidarėme” šokių maratoną, dalyvavau arbūzo valgymo varžybose ir laimėjau antrą vietą ;D Man taip patiko, kad galėjau prieiti prie bet kurio žmogaus, užkalbinti, susipažinti, pasidalinti mintimis.. ;) Jie visi puikūs ir įdomūs. Gal ne visai visi.. ;D Mustafa patarė man būtinai susipažinti su AIESEC Ankaros prezidentu(ale jis labia įdomus ir charizmatiškas žmogus, - tik aš tos charizmos nelabai ir pastebėjau), aš bandžiau tai padaryt, bet pokalbiui nė neprasidėjus jis atsiprašė ir dingo minioj.. ;D Suprantu, kad viskas ten ant jo pečių, visą vakarą lakstė visur, bet pasijutau nejaukiai.. Tiek to ;) Kita įdomi asmenybė buvo Fatih – AIESEC Ankaros narys, su kuriuo pliurpėm didžiąją dalį vakaro.. Tik prieš važiuojant namo jis pasakė, kad pyksta ant manęs, nes su juo pašokau pirmą šokį, o vėliau šokau su kitais. Ale turėjau būti jo vakaro partner ;D “You wish” ;D Su AIESEC Bursos koordinatoriumi Burak kalbėjom apie tai, kaip į poros šokį žiūri skirtingos tautos ir kur yra ribos šokių, o su vaikinu iš MC Erhan diskutavom apie AIESEC Turkijos ir Lietuvos skirtumus bei kodėl yra geriau stebėti visus vakarėlyje, o ne šokti ;D

Naktis nakvynės namuose praėjo lyg sekundė, nes labia daug vaikščiojom, bendravom, gynėmės nuo karščio, o praėjusi naktis autobuse irgi nebuvo pasaka.. Iš pat ryto išjudėjom Kapadokijos link, pakelyje sustojom prie druskų ežero ir ale labai gražios pilies, kurios paskirties ir istorijos nelabai kas galėjo paaiškint. ;D

Nuvykę į Kapadokiją įskūrėme nuostabioje nuostabioje vietoje, ant didžiulio kalno, penkių žvaigždučių viešbutyje. Tad ir pietūs buvo penkių žvaigždučių.. Mūsų akys, širdys ir pilvai buvo tokie laimingi po paros sumuštinių valgymo, kad lyg badaujantys krovėmės į lėkštes viską, kas papuolė. ;D Anna bevalgydama atsiduso: “We will be fat”. O kažkas leptelėje už nugarų: “But we have paid for this” ;DD

Po puikių pietų ir keliolikos minučių poilsio visi susirinkome prie baseino praleisti popietę ir atsipalaiduoti saulės atokaitoje. Trys valandos vandenyje prabėgo super greitai, labai smagiai praleidom laiką: primaudėm, žaidėm su kamuolių, kovėmės vandenyje.. Dar daugiau žmonių pažinau.. ;) Buvo ten ir penki brazilai – pakvaišę iki kaulų smegenų ;D Išsidirbinėjo, šūkavo, rėkavo..bet nepiktybiškai. Didelis būrys kiniečių(kaip visada) smagume nedalyvavo, - tik sėdėjo, stebėjo ir forografavo ;D Viešbučio vieta tikrai nuostabi.. Norėčiau kad ten sugrįžti. ;)

Vakare išsiruošėme palydėti saulės į kalnuotą, tik Turkijai būdingą vietą.. Net nemoku nupasakoti, kaaip atrodė vaizdas, ką matėm, ką regėjom ir ką jautėm.. ;) Bet buvo labai gražu. Labai. Žodžiais negaliu apsakyti, bet nuotraukos gal ir gali atsipindėti bent minimalią dalį tų akimirkų. ;) Negana to, visi draugiškai gamtoje gėrėme vyną, valgėme riešutus ir vėl: bendravom, bendravom, bendravom..

Po pasibuvimo gražiausioje pasaulio vietoj(pagal mano matytas) trys autobusai draugiškai išjudėjo į “Turkišką naktį” – renginį, atspindintį turkiškus šokius, muziką, patiekalus..ir apskritai padedantį pajusti turkišką dvasią. Nors tas reginys nenustelbė matyto prieš 11 metų(kai buvau su savo šeima), bet vis tiek paliko įspūdį ir išjudino klubus prieš naktinę diskoteką.. ;)

Viešbučio diskotekoje šokom iki 4 valandos ryto, ojei, kaip patiko! ;DD Dar pasivaikčiojom draugiškai, išsimaudėme naktį baseine ir kas sau pakilome į kambarius miegoti bei pasitikti rytojų šviesiomis galvomis(kiek tai buvo įmanoma) ;D

Cappadocia Tour (I)

Tai buvo viena nerealiausių mano kelionių. Žmonės, vaizdai, aplinka, užsiėmimai.. viskas man labai patiko ;)) Iš pradžių buvo gaila pinigėlių, nes visa kelionė kainavo 235 lirų, tai šiek tiek mažiau nei 400Lt, bet po kelionės galiu pasakyti, kad buvo daugiau nei verta.

O apie viską nuo pradžių...

Prieš kelionę supykau labai ant Mustafos, nes jis šiknius. Va. ;D Pamiršta rūpintis manim kaip tiesiog stažuotoja, gyvenančia jo namuose.. Jo šeima buvo išvykusi į Mersin prie jūros, jis žadėjo mane palydėti į stotį, bet staiga atėjus draugui išskubėjo spręsti jo bėdų. Sako, grįšiu iki tavo išėjimo arba parašysiu sms. Tai parašė jis man..kai jau stotelėj stovėjau. Gavau tokią: oj, pamiršau pranešt, kad negrįšiu. Košmaras ;S

Beeet..naktinė kelionė, prasidėjusi su nesklandumais, tęsėsi smagiai. Vidurnaktį palikome Adaną ir labai labai prabangiu autobusu išjudėjome Ankaros link. Aptarnavimas geresnis nei lėktuve: kava, arbata, užkandžiai ir t.t., sėdynės super patogios, tik kad labia vėsu buvo: nemoka jie kondicionieriumi naudotis.

Ankaroje pasirodėme apie 7valandą ryto, AIESEC nariai jau laukė mūsų ir visi drauge keliavoje į jų ofisą(“Green House”) valgyti pusryčių. Ir tikrai.. jų ofisas – tai geltonas dviaukštis namelis.. Lyginant su mūsiškiais dviem kambarėliais, buvo mažų mažiausiai keista.. ;) Bet Turkijos AIESECas apskritai labia skiriasi nuo mūsiškio. Buvo gana įspūdinga valgyti turkiškus pusryčius kiemelyje kartu su daugiau nei 100 įvairių tautybių žmonių. ;)

Pavalgę trimis autobusais išjudėjome į didžiulį muziejų, skirtą “Turkijos tėvui” Ataturk. Jį čia visi garbina iki begalybės, tad nenuostabu, kad muziejus buvo pasakiško grožio: prabangus, įvairus, su galybe autentiškų daiktų ir viską papildančiais aiškiais gidų pasakojimais. Beje, prieš aplankant muziejų, vyko ceremonija – pagerbimas, kurio metu iškilmingai žygiavome už karininkų, nešančių vainiką lyg pagarbos simbolį, vėliau AIESEC Adanos prezidentas pasakė kalbą, visi plojom ir gėrėjomės Ataturk didybe. ;D Kiek keista, kad ir jauni, ir pagyvenę taip yra pamišę dėl vieno žmogaus, bet kartu ir gražu.. tai labia vienija turkus. ;)

Įsivaziduojat, kaip užbaigėm Turkijos sostinės lankymą..? O gi zoologijos sode.;D Maniau, kad organizatoriai juokauja, bet tikrai buvome nuvežti į didelį parką, kuriame įsikūręs uždarytų gyvūnėlių “muziejus”.. Ir be kita ko, visi padarėliai atrodė gana skurdžiai ir nejaukiai.. Jie laiko šunis ir kates ten!..mūsiškiai, beklajojantys Žirmūnuose tikrai atrodo geriau.. Na, bet ką darysi.. Tai buvo vienintelis laaabai blogas įspūdis ir nepasitenkinimo proveržis Kapadokijos turo metu.

Pasiteisinimas

Aptingau rašyti.. Galvoje begalė minčių, noro pasidalinti jomis ir įspūdžiais, bet pirštai nebėgioja klaviatūra laisvai, - nors tu ką..

Gal per karšta man čia..? Gal per daug įvykių..? Gal per mažai laiko sau ir minčių dėliojimui į stalčiukus..?

Mintys pasibaigus pirmajai stovyklai

Aš myliu tuos vaikus. Kur tau vaikus, jie auga ir bręsta akyse, tobulėja ir nori pažinti pasaulį bei kitas kultūras vis labiau ir labiau. ;)

Pirmoji stovykla buvo puiki. Nepaisant tragiško organizuotumo, energingi stažuotojai ir smalsūs moksleiviai išgelbėjo padėtį. Kasdien visi tapome vis artimesni ir atrimesni, kasdien vis daugiau veidų tapo pažįstami ir savi, kasdien sulaukdavai vis daugiau šypsenų.. ;) Šypsenų? Tai niekis palyginus su kiekiu fotografijų, kuriose norėjo puikiuotis stovyklos vaikai kartu su mumis.. Kiek kartų teko šypsotis prieš objektyvą, kiek jų apkabinti ir išgirsti magišką: "Thank you". Atrodo, tai tik akimirkos įamžinimas, tik sekundės reikalas nusišypsoti ir laukti, kol "išskris paukščiukas".. Bet jiems tai reiškė tiek daug. Mačiau, kiek laiko jie kaupia drąsą, kol nusiteikia prieiti prie stažuotojo, surezga šiaip ne taip anglišką sakinį ir kaip sužimba jų akys. ;) Natūralus ir šiltas procesas.. ;)

Labai nustebino dvi dovanos, kurias gavau iš moksleivių. Tikrai nesitikėjau to.. ;) Vienas vaikinas padovanojo Otono imperijos simbolį-pakabuką ir palinkėjo sėkmės gyvenime, beje, kitoje pakabuko pusėje yra pavaizduotas mamutas arabiškais rašmenimis.. Simboliška be galo, nes to vaikino vardas Mahmut. ;) Kita mergaitė padovanojo žydrą apyrankę ir pridūrė, kad mano akys neturėtų būti vienišos, kad tai tarsi mano akių atsipindys.. ;) Ir sugalvok tu man taip!

Labiausiai pamilau Ali, Mehmet, Engin, Saliami, Iliada ir Mirac.. Su pastaraisiais penkiais ketvirtadienio vakarą praleidome kavinėje, skanaudami turkiškus desertus ir plepėdmi apie viską bei nieką.. Nesvarbu, kad jiems 15, kad aš tarsi jų mokytoja, kalba liejosi laisvai(kiek leido jų anglų kalbos žinios) ir šmaikščiai. Palydėjo mane namo, apkabino ir pažadėjo, kad susitiksim dar ne kartą. Ech.. jie nuostabūs.. ;)

Ši savaitė laisva..laisva nuo stovyklos ir pagrindinės stažuotės veiklos, tačiau ne nuo kontrastų ir siurprizų šioje šalyje. Gyvenimiška ir įdomu.. ;)

Treciasis sekmadienis: tai, su kuo asocijuojasi Turkija

Jura, saule..Turkija! Jeeepa ;))

Tai buvo nuostabi nuostabi diena.

Ryta pradejom su dainomis, vysniomis ir sausais pusryciais. Ridvanas labai letai valge, velavom iseiti, tai teko ji pamaitint ;DD Autobusas musu jau lauke netoli traukiniu stoties, tad visi susede linksmai pajudejom Mersin link. Juros istroske buvo 23 stazuotojai ir gal 13 turku.. ;)

Kelione truko apie dvi valandas, bet visai neprailgo, nes bendravom, judejom, dainavom ir visiskai netiketai gavos uzkandziu: arbatos ir keksiuku. Tai atrodo toks menkniekis, bet organizatoriai labai pradziugino musu sirdis ir pilvukus.. ;) Mersin nera labai didelis Turkijos mastais, bet issidriekes beveik per viena gatve. Papludimys modernus, zmoniu nemazai, bet neperpildyta, jura silta ir svari. ;) Vieta labai grazi, salia pilies, pastatytos juroje, tai vaizdas atsiveria ka tu, ka tu.. ;)

Laida leidom pliuskendamiesi juroje, zaisdami tinklini, sypsodamiesi saulei ir vienas kitam. ;)

Koray'aus deka su mini jachta plaukiau aplink minetaja pili..taip grazu buvo, o jausmas.. ojei! ;)) Laisve, juros platuma, vejas, siltos mintys - viskas susiliejo i visuma. ;)

Papludimi palikom apie 19 valanda, namo isjudejom dainuodami, sokdami autobuse, nors buvom be galo pavarge po saules voniu.. ;)

Turiu pasakyti, kad kelione buvo suorganziuota tobulai, zmones linksmi ir aktyvus, o mano sirdis vel dainuoja. ;)

Treciasis sestadienis: tikroji Turkija ir puiki kompanija

Sestadienio rytas prasidejo Ridvano namuose su Rivanais(taip, jie du;D), Suleymanu ir Anna. Pastaroji pagaminu pusrycius, tai visi taip seimyniskai prie stalo susedom, pavalgem, pasidalinom sapnais, rytinemis idejomis ir pasiguodem, kad labai sunku kalbeti angliskai, kai naktis keicia diena ar atvirksciai.. ;) Sutarem, kad praleisiu pas juos dar viena nakti, todel iskeliavau namo pasiimti papludimio daikciuku, nes sekmadienis buvo suplanuotas prie juros,

Kai grizau pas juos, vaikinai jau buvo suplanave popiete: keliauti i prekybos centra per senaja Adana, o pries tai uznesti Annos fotoaparata i taisykla. Vat ten as pamaciau ir pajauciau Turkija. Tai tikroji Adana, tikri turkai, puikiai atsipindintys salies kultura, verslus, gal net ekonomine padeti. Man taip patiko siauros gatveles, mazos parduotuveles, isidesciusios palei kelius, prekybininkai, pradavinejantys gatveje viska: nuo vaisiu iki sportines aprangos ir nuo arbatos iki elektros lizdu.. idomu :) Daugybe zmoniu, dar daugiau garsu ir spalvu..

Vaikscioti po parduotuves man siaip nepatinka, truksta oro..ir noro. Dar kartais pinigu ;D Nematau prasmes vaikscioti, ziurineti, jei neketinu pirkti - laiko gaisimas. Taciau sikart buvo kiek kitaip.. :) Taip linksmai keturiese(as, Anna, Suleymanas ir Ridvanas2) leidom laika, matavomes rubus, rinkom vieni kitiems, kad ne nepastebejau, kaip praejo daugiau nei 3valandos. Rubai pigus pakankamai, tik reikia zinoti parduotuves, batai brangesni nei Lietuvoje. Neketinau nieko pirkti, bet dzinsu uz 15 liru(24lt) negalejau palikti guleti ant prekystalio.. ;) Kaip ir melynos "maikutes" uz 7Lt.

Po prekybos centro pasiemem pataisyta Annos fotoaprata ir skubejom namo: Ridvanas pazadejo pagaminti vakariene. Ir pagamino.. Mmm.. labai skanu buvo, apsivalgem iki nugriuvimo ;D Dar su Annacka alucio simboliskai isgerem, aplaistem puikia diena ir dar puikesnes ateinancias.. ;) Su Ridvanu dar susokom "Apachi dance", kad geriau miegotusi ;DD (Apachi arba kitaip Jonno - tai pavojingi turkai, vogiantys trumpais sijonais ar sortukais vilkincias merginas, esantys labai pavojingi ir visur, taciau nelabai matomi ;D. Tai lyg musu forsai, tik turkiski. ;D Esame gasdinami jais beveik visur, neleidzia vieniems eiti i parkus, gatves, parduotuves.. Didziulis mitas sukurtas. O gal tikrove..? Bet kad AIESECieciai tik sneka, kokie jie pavojingi, nors konkreciu istoriju nezino. Visi jiems aplink Apachiai ;DD)

Vakare su teveliais skype kalbejau: taip gera buvo isgirsti ju balsus, pamatyti veidus ir pasidalinti ispudziais bei mintimis. Pasiilgstu laisvos minciu raiskos sava kalba, su savais zmonemi.. ;)

Ooo.. dvi savaitės Turkijoje

Štai, tik ką prabėgo keturiolikta mano diena Turkijoje. Truputį apie tai:

• Aš laiminga čia.. ;) Nepaisant to, kad beprotiškai noriu apkabinti savo šeimą, kad pasiilgau lietuviško maisto, aplinkos ir lietuviško šurmulio(to savo ir mielo), man gera čia. Stengiuosi imti viską, kas įmanoma, semtis patirties ir džiaugtis.
• Nežinau, kaip ir iš kur, bet kasdien turiu pakankamai energijos. Keliuosi su šypsena veide, šokio žingsneliu ir su melodija mintyse keliauju į stotelę, į stovyklos patalpą dažniausiai įbėgu prasidėjus šokiams ir nieko nelaukdama įsisuku tarp judančių.. ;) Man taip patinka šis rytinis ritualas.. ;) Aišku, vakarais jėgų būna nulis, o gal net minusas, bet tai nesvarbu - užmiegu be problemų, o rytą vėl pasitinku žvali ir laiminga. Džiaugiuosi tuo ;)
• Stovyklos "darbas" nėra darbas.. Tai bendravimas, dalinimasis, žaidimai, šypsenos, pasakojimai ir pan.. Aišku, labiausiai tai vaikai: imlūs, smalsūs, besidomintys.. Su vienu mokinuku diskutavom apie religijas, tikėjimą, evoliuciją ir Darvino teoriją.. ;) Jam taip sunku buvo reikšti mintis angliškai, bet jis stengėsi, nes tema buvo įdomi ir svarbi.. ir ką..? Susikalbėjom ;) Kitas vaikinukas prašė papasakoti apie Lietuvos istoriją ir buvo labai sužavėtas ja. Protingi vaikai..būsimi inžinieriai ir daktarai. ;)
• Trečiadienį vyko vakarėlis, tai taaaaip prisišokau ;D Padavėjai nespėjo visiems nešioti servetėlių, nes energija ir prakaitas liejosi laisvai ;DD Taip smagu, kad čia žmonės moka linksmintis be alkoholio(su juo irgi moka;D), atsipalaiduoja, pasiduoda ritmui ir aplinkiniui sūkuriui.. ;) Gaila, vakarėlis baigėsi prieš 12val, nes stažuotojai negalėjo vėlai grįžti į jų "Host families", be to, kitą dieną visiems buvo darbeliai.. Bet kitą savaitę vėl lėksim kažkur ;)
• Turkijos MCP nepatiko. Vakarėlio metu tik išdidžiai stebėjo visus, tarsi skanavo kiekvieną merginą, jos judesius, leido sau apkabinti ir glausti prie savęs visas. Gerai, kad jos(mes) to neleidom. Nepatinka, kad jis šias naktis leidžia Mustafos namuose, tad šiąnakt miegosiu pas Ridvaną, su Anna ;) Nieko nenutiko, nieko nebuvo, bet man jis paprasčiausiai nekelia pasitikėjimo su savo užuominomis ir glaustymaisis. Va, visgi visokių žmonių šioje šaly tikrai yra.
• O kalbant apie Anna - Rusijos mergaitę - tai labai patinka ji man, tik kad šneka dar daugiau nei aš ;DD Įsivaizduojat? ;D Puikiai sutariam, pliurpiam pastoviai, turim daug panašumų.. ;) Džiugu, kad atradau sau artimą žmogų, į kurį galiu remtis, jei ką. Dar yra Pakistano keturios mergaitės: Maria, Hadžra, Rabija ir Parkha..jos nuostabios: tikros, linksmos, atviros ir padūkusios ;))
• Savaitgalis nusimato pakankamai smagus: ryt prekybos centras ir kino teatras, o poryt: Mersin - miestelis prie jūros ir visa diena paplūdimy ;)) Uhu!
• Aš žinau, kad per daug rašau čia apie laiką ir viską, kas susiję su juo, bet mintys tokios ir ką tu žmogau čia bepadarysi.. ;D Tai va. Turiu mažai laiko sau, mąstymui, net prisėdimui prie kompiuterio ir laiškelių atrašymui ar blog'o pildymui.. Iki 17val vyksta stovykla, tada dažniausiai keliujam į ofisą, iš ten - į aplinkines gatves, užkąsti ko, pavaikščioti, pabendrauti mieste..ar tiesiog liekam vietoje ir dalinamės dienos įspūdžiais. ;)) Namus pasiekiu anskčiausiai po 20 valandos.. Dar kai nėra wifi ten, tik Mustafos "flashiukinis" arba stacionariame kompiuteryje internetas(staptažodį tik mama žino), tai ne taip ir lengva prisėsti prie jo.. ;)

Gera čia - nemeluosiu. Puiki patirtis, puikus gyvenimo tarpsnis.

Bučiuoju visus, pasiilgau savų ;*

Pavienės mintys I

• MCP(AIESEC Turkey President) šiąnakt nakvojo pas Mustafą, prieš tai su visais VP(viceprezidentais) ir MCP keliavome vakarieniauti, o tada į barą tokį. Jų MCP toks kaip vyras ;D Atrodo, kad jam 30m. nors ale tik 24.
• Šiandien nusimato AIESEC Welcome(atvykimo) vakarėlis. Uhuu.. ;D Turėtų būti smagu ;)) Pažiūrėsim, ar turkai tikrai moka linksmintis tik iki 23val., ar šiek tiek daugiau ;D
• Facebooke dabar turiu 39 naujus draugų pakvietimus, ir jie visi iš turkų mokinukų ;D Ir nežinau, ar priimti juos, ar ne. Kaip elgtis? ;DD
• AIESEC Dances padeda palaikyti figūrą, nes maistas čia laaabai pavojingas. ;))

Stovykla prasidejo!

Šiandien jau trečia stovyklos diena - pagaliau prasidėjo tai, dėl ko čia ir atvykau. Mano stažuotė, mano "darbas", mano savanoriavimas. Pagaliau galėsiu pasidalinti savo turima patirtimi, mokiniams papasakoti apie Lietuvą bei tobulėti pati iš savęs ir iš jų. ;)

Pirmoji stovyklos diena buvo kupina chaoso ir neorganizuotumo - mes, stažuotojai, buvome pakankamai pikti dėl vėlavimų, informacijos trūkumo, nesusikalbėjimo. Taip neturi būti. Stovykla turi būti profesionali ir aiški..juk čia AIESEC. Bendravome su mokiniais, prisistatėme, pasakojome apie save ir savo šalį grupelėse. Visi vaikai smalsūs, domisi, tik daugelis turi problemų su anglų kalba, todėl negali savęs išreikšti tinkamai. Tokiu atveju į pagalbą telkiamės kūno kalbą arba kviečiamės turkus AIESECiečiuis. ;)) Po stovyklos vyko dienos įvertinimas, galėjom išsakyti, kas patiko, o kas ne, ką reiktų taisyt ir panašiai, Buvau viena iš tų kritikių ;D Bet tai ką.. tegu žino, ką daro ne taip. Džiaugiuosi, kad organizacinė komanda labai suprantinga, jie patys mato savo klaidas ir klausia patarimų, kaip viską tobulinti. O juk mes visi čia ir esam dėl tobulėjimo ;)) Tad darome tą kartu.

Antroji diena buvo geresnė, tikrai geresnė, bet toli gražu ne puiki. Po ppt pristatymo "Komandinis darbas" turėjo sekti žaidimai apie tai grupėse, tačiau niekas jų nebuvo paruošęs: vėl nesusikalbėjimas, vėl vaikai laukia, kol mes, stažuotojai ir OC(organizacinė komanda) sutarsim tarpusavy, išmoksim žaidimus ir grįšim pas juos. Taip negali būti. NEGALI. Džiaugiuosi, kad Ridvanas(ICX non-Co) atvyko dienai įpusėjus ir ėmėesi iniactyvos. Nes be jo čia kaip be rankų ta komanda. Jis lyderis AIESEC Adanos, plius labai charizmatiška ir įdomi asmenybė. Daug pasieks. ;) Vakarėjant vėl įvertinimas, vėl pastabos, tobulinimai ir pan.. ;))

Taip ir slenka stovyklos dienos: vis geriau, vis greičiau.. Nepastebiu, kaip lekia laikas, kaip dieną veja naktis, kaip atsikeliu ir guluosi. Negailestingai tirpsta visos neišnaudotos akimirkos.. Vakar taip susimąsčiau, kad lekiam, skubam ir nepastebim, kaip čia ir dabar gera. Pasimėgaukim tuo, ką turim DABAR. ;)

AIESEC kultura

Jauciu cia vienybe. Vienybe tarp zmoniu, kuriu religijos, rases, gimtosios vietos labai skiriasi. Vienybe, kuri, jei nera matoma plika akimi, tai jauciama sirdimi ir visu kunu. Mus visus, esancius cia, – tiek stazuotuotojus atvykelius, tiek turkus, kurie sukiojasi aplink, - vienija AIESEC. Vis giliau ir giliau klimpstu i sia organizacija. ;) Dziaugiuosi bent tuo, kad gana racionaliai ir su protu. Anksciau galejau tik teoriskai teigti, kad sutikes AIESECieti tu pajunti rysi, kad mes visi pasaulyje vienodi siaip ar taip. O dabar tai daugiau nei patyriau savo kailiu!

Nesvarbu, tu is Lietuvos ar Turkijos, Kanados ar Indonesijos, - tu AIESEC dalis cia ir dabar. “Hey AIESEC”, “How do you feel?”, saliu ar lokaliniu sukiai… jie visame pasaulyje egzistuoja vienokiu ar kitokiu pavidalu. O kur dar sokiai! Dievinu “AIESEC dances”. Cia mazai sokam to, ka Lietuvoje mokejau, gal tik TunakTunak ir Kalashnykov sutampa, bet..tiek nauju sokiu mokausi, taip smagu matyti isisiepusius veidus, zmones, bandancius atkartoti judesius, ir ta mase – kuri juda vienu ritmu ir vienu zingsniu. Neapsakomas jausmas. ;) Beje, pasistengsiu sokiu nepamirsti ir parvezti nauju veju i Lietuva. ;)

Antrasis savaitgalis

Penktadienio vakaras su kaupu atpirko ketvirtadienio nesamones, tad savaitgalis prasidejo puikiai. ;))

Sestadieni nusprendziau saul leisti pamiegoti tiek, kiek sirdis geidzia. ;) Beeet.. atsikeliau apie 10 valanda ir teko ropstis is lovos, nes buvo labai jau tvanku. Aisku, Mustafa dar miegojo, jis miegalius iki kaulu smegenu ;D Taciau seimynele jau buvo susikelusi ir, kaip visada, sukiojosi aplink, snekuciavosi, barskino indus ir pan. Atvyko sveciai kazkokie, o man toks jausmas sirdy: niekur nenoriu eit, nenoriu rodytis. Turbut suprantat mane? ;D Islenda cia kazkokia blondine(taip taip, Turkijoje as blondine), nekalba turkiskai, vaiksto po namus ;DD Nusisneku siek tiek, bet visgi..

"Mama" paruose galingus pusrycius(buvau laiminga, nes su pastaraisiais vis problemu iskildavo;D), "sesute" pakviete mane valgyt ir sedau prie stalo su visais turkeliais. Dziugu, kad ir sveciai malonus pasitaike, sypsojosi man, siule daugiau valgyt. "Tetis" vis negali atsidziaugti medumi - kiekviena ryta ji valgo su duona(is tiesu, pas juos ten tik batonas;D) ir labai giria. Man zenklais parode, kad niekam kitam medaus nebeduos ir kasryt valgys tik po truputi. Dar prase seneliui laiska parasyt ir paprasyt, kad daugiau atsiustu ;D Taigi aciu uz medu ;)*

Vidurdieni su Mustafa isjudejom i prekybos centra apsizvalgyt. Kainos mazesnes nei Lietuvoje, taciau stebuklingai mazu nera. Labai daug nevaiksciojom ten, nutariau, kad su stazuotojom nuvyksim ten ir mergaitiskai pabusim kada ;)

Po prekybos cento keliavome i ofisa - ten as ir Pakistano mergaites suorganizavome stazuotoju ir AIESECieciu susitikima, kad nuveiktume ka nors ;) Buvome kavineje, o tada pora valandu pasokom klube "Havana". Bet tas klubas.. ;DD vietos sokti lyg vonios kambaryje, o daugiau vien staliukai aplink. Oj, tie turkai.. ir zmoniu beveik nebuvo. Bet kas mums jauniems..kam mums tie zmones ir dideli plotai.. ;)) Labai patiko pabut, pasijuokti, issisokti. ;)

Siandien ramiai leidziu laika, ryte truputi pasivaiksciojom, valgem velyvus pusrycius, skaitem zinias internete, klausem muzikos. Seimyna kaime, tai mes su Mustafa karaliavom namie. Dziaugiuosi tokia posilsio diena. ;) Sustoji, apmastai viska, ivertini.. ;)

Dabar isvis ramybe - Mustafa trumpam isejo draugui padeti kazka su kompiuteriu, tai po ilgo laiko esu viena.

Keista, bet ir as issilgau vienatves, kai niekas nekliudo minciu, kai buni su protingiausiu zmogumi - savimi ;))

Daugiau nesklandumu? Nebijau ;P

Vargelis gyventi su LCP(Local Comittee President).. Du ilgus vakarus ofise prabuvau iki 10val vakaro. O jis dar sako, kad grazu, kai as su jo seima bendrauju ir kad, jei turiu laiko, galiu ta daryti dazniau. Na, taip. Turbut ofise ir dar turkiskai ;DD

Ketvirtadienio vakaras isvis mane is veziu ismuse. Mustafa 19val. turejo susitikima su JCI, sako, mano brolis tave parves namo. Tada paaiskejo, kad turesiu jo laukti ofise. Na, nieko bloga, galvoju, paluketi pusantros valandos ar dvi, juo labiau, kad turejau darbelio prie kompiuterio. ;) Cagri(mano OCP - projekto koordinatorius) liko su manimi, plepejom, muzikos klausem, viskas buvo gerai. Tada pradejo po truputi igristi, Cagris isejo namo pries 21. Ir ka, likau viena, tamsoje(nezinojau, kad kolidoriuje jau yra kempos), su keistais garsais aplink.. Mustafa neatraso, jo tel isjungtas, parasiau Ridvanui - tas irgi neatraso.. Ka galvoti? Ka mastyt? Man tikrai baisu buvo.. Pagaliau, pries 10 val grizo grazuoliai(Mustafa su savo dviem viceprezidentais). Apturejom tarsi seimynini pokalbi, paaiskinau as jam grazioje formoje, kad man taip nepatinka ir kad negalima sitaip elgtis. Vargsas issigando mano moralu, bet tegu zino, kad ne kokia avele as, kad mane paliktu viena be ziniu jokiu..

Aisku, namo dar nekeliavom - vienas is jo viceprezidentu turejo bedu, tad reikejo su juo kalbeti, kad nepaliktu AIESECo. Jei idomu, namo grizom tik apie 12.. Lops. ;D

Beeeet.. jau parasiau ir pamirsau ;)

Penktadienio vakaras buvo puikus: su Vagri ir Mustafa keliavom i kavine tokia klausytis gyvos turkiskos muzikos. Labai patiko ;)) Sauniai laika praleidom, pakalbejom, tiek man motyvacijos ipute ir apie AIESEC, ir apie gyvenima.

Viskas gerai. ;) Tikrai.

Ispudziai po pirmos savaites II

Si savaite man tarsi atostogos: jokiu dideliu isipareigojimu, jokiu darbu, jokiu skubejimu.. Megaujuosi ;))

Siandien pristatinejau Lietuva stazuotojams ir AIESECieciams. Atrodo, buvo patenkinti, sake, kad nori atvykti pas mane ir pajusti lietuviska dvasia ;) Is tiesu, ruosti pristatyma buvo pakankamai nuobodu, bet kalbeti pries visus ir pasakoti apie sali, is kurios esu atvykus ir kuria laabaai myliu, buvo super ;)

Kita savaite prasideda projektas. Yra dalyku, kurie man nelabai patinka, kalbant apie organizuotuma ir informacijos aiskuma. Pavyzdziui, buvo sakyta, kad gausim maitinima normalu ir panasiai, bet stovykloje pietus valgysim tik stovyklos metu, seimose valgom(jei duoda;DD) pusrycius ir kartais vakariene. Pietus visada sia savaite is savos kisenes. Nieko cia tragisko, tik alejo apie tai kalbeti anskciau. Labai nemegstu klaidinancios info.. Juk kalba ir apie pinigus eina. Juk taip? ;) Na, bet ne pasaulio pabaiga cia.

Dar nelabai patinka, kad buvo zadeti vos ne profesionalus mokymai mums cia, kaip pristatineti temas ir panasiai, o paasikejo vakar, kad tik patys AIESECieciai mums papasakos kazka. Nepatiko. As taip dziaugiausi tuo netikru faktu, taip visiems pasakojau, kaip cia profesionalu bus.. Ech, nieko nepadarysi :) Yra kaip yra.

Bet be viso sito, myliu sita stazuote, dziaugiuosi budama cia, tarp tu ivairiu ivairiu zmoniu. Nesvarbu, kad mes visi skirtingi, AIESEC jungia mus. ;) Tai laaabai jauciasi ;)

Buckis is AIESEC ofiso balkono(20:35), laukiu Mustafos, grizrancio is susitikimo su JCI.

Ispudziai po pirmos savaites I

Siandien septinta mano buvimo Turkijoje diena. Liko sesios savaites. Atrodo, kad daug, labai daug, o ar tikrai? Kuo toliau, tuo labiau laikas cia lekia vis greiciau.

Jau per karsta, jei diena kur einam, tai prakaitas upeliais teka, jau ipratau prie to jausmo visad buti dregnai. Bet kas keisciausia, zmones cia nesmirda;DD Gal ir juokingai skamba, bet tikrai. O gal as pati kaip bezdzione vaikstau, tik niekas aplink nejaucia, nes jie patys tokie? ;D

Labai pasiilgau lietuvisko maisto. Kaip noreciau bulviniu mamytes blynu.. ir dar miltiniu, su kokia obuoliene.. mhm.. ;)) Nes kai valgom mieste, tai valgom tik tokius kaip kebabus arba Burger King'e. Tai va, nusibodo man. O namu maistas labai surus.. Reiks pradet jiems gamint, man atrodo ;)) Tik svarstau, ar jie cia grietines turi. Reiks ieskot ;))

AIESEC. Maistas. Eismas.

Slenka ketvirta diena Turkijoje. Tempas aprimo, karštis pakilo, vis daugiau žmonių aplink gali bendrauti angliškai.. ;)

Miestas, gatvės, namai ir parduotuvės čia kitokie, žmonės kitokie ir jų bendravimas kitoks. Ir man patinka šie skirtumai. Patinka, kad galiu prie jų prisiliesti, palyginti, vertinti ir mėgautis jais.

Žmonės draugiški, AIESEC nariai tokie pat "nučiuožę" kaip mūsiškiai, gal net labiau.;D Maniau, labai ilgėsiuos "AIESEC spirit", bet parodė jie, ką gali, tiek vakar po tėvų susirinkimo, tiek šiandien ofise. Beje, jis daugiabučiame name, su 4 kambariais, vonios kambariu ir daaaaug vietos. Jis dar labai netvarkingas, be visų daiktų, su galybe dėžių aplink, mat jie atsikraustė čia gal tik prieš savaitę ar dvi. Bet bus kieetai ;)) Ir šiaip, vakar sužinojau, kad AIESECas Turkijoje yra pusiau studentų organizacija, pusiau įmonė, todėl jie dienas turi leisti ofise, yra kitų peripetijų. Lokalinių prezidentai gauna algas. Tiesa, ne visi. Bet taip ir nesupratau kodėl ;D

Bet jau eismas čia... Nors ir pastebėjau kelias perėjas, nereiktų tikėtis, kad kas nors praleis, visi važiuoja, kur jiems reikia, nekreipia dėmesio į pesčiuosius ir dar pypsena kartas nuo karto. Pėstieji kerta gatvę, kur nori ir kaip nori ;D O ir autobusai čia stoja visur, kur tau reikia(nors stotelės yra padarytos). Tačiau jie neturi tvarkaraščių. Ir žinok, tu žmogau, kada iš namų išeiti, kad visur suspėtum ;D

O vakarykštė vakarienė... ;D Nukeliavom į gana prabangų restoraną keturiese, ir padavėjas mane taip nustebino...nes jis kalbėjo angliškai(kaip minėjo Ridvanas(VP ICX), čia toks retas atvejis, kad aš turėčiau daugiau nebesitikėti to;D). Išrinko man patį skaniausią patiekalą: Adanos kebabą ;D Kai sunešė mano maistą, jis užėmė pusę stalo ;D Ir išties..taaaip skanu buvo, kad ojoj! Tik suvalgiau gal pusę visko..labai jau sotus jų maistas. Ir bijau sustorėti čia. Jie valgo laaaabai daug ir riebiai ;D O maistui kaikuriam tikrai sunku atsispirti.. Ridvanas pasakojo, kad pavasario stažuotojų atvykimo nuotraukos labai skyrėsi nuo tų, kurias jie pasidrė išvažiuodami. Suprask, sustorėjo laaabai ;D Ir dar "šeima" juokiasi, kad manęs tėveliai nepažins grįžusios. Nejuokinga... ;DD

Kulturınıs sokas? Labas, Turkıja.

Sedzıu sestame pagal dydı Turkıjos mıeste - Gazıantep - pas Mustafos pusseseres. Jau jaucıuosı jau nemazaı prısılıetusı prıe turku kukturos, nors cıa praleıdau tık daugıau neı para.

Vakar dıena paebego greıt, tacıau tıek vısokıu ıspudzıu patyrıau..;))

• 7ıese lengvaja masına kelıavome ı "tecıo" pusbrolıo vestuves. Taıp, jıe nesılaıko greıcıo reıkalavımu, nesegı saugos dırzu, polıcıjaı nelabaı ıdomu, kad 5ıavıeteje masınoje susıspaude sedı 7 zmones ;D
• Mustafos tetıs turı 40 ar 50 pusbrolıu beı pusseserıu, Mustafa - tık apıe 30 ;D
• Kaı nukelıevome ı jaunuju namus, ten buvo tıeeek zmonıu ır aısku, vısı stebejo kıekvıena mano zıngstı, kıekvıena krustelejıma, Is tıesu, susılaukıau labaı daug demesıo ıs vısu, ypac vaıkucıu ;)) Vısı ejo prıe Mustafos ır lıepe man pasakyt, kad as jıems labaı patınku ;D
• Kalbant apıe juos, vıena mergyte(Melısa) taıp mane pamılo, kad neatsıplese vısa cakara, vısur vaıkscıojo kartu ır sake anglıskaı, kaıp mane mylı ;D
• Nıekas ıs gımınaıcıu(kurıu buvo apıe 100) velgı nekalbejo anglıskaı. Supratau, kas yrakukturınıs sokas, kaı vıskas aplınk tave naujai nematyta, o kreıptıs galı tık ı vıena zmogu.. Sudetınga truputı, bet ıprantu tık sedetı ır stebetı(kas zıno man, supras, kaıp nelengva man neplırptı pastovıaı;D)
• Is maısto kolkas nepatıko tık vakarıene - kazkoıe vegetarıskı valgıaı ır kartas aıranas su kruopom. Turkaı valgo laaabaı daug ır bıjau, kad sustoresıu dar labıau ;D Su Mustafa juokavom, kad reıkes man grıztanat dvıeju lektuvo vıetu ;D
• Beje, prıes vestuves seıma mane nsuıveze ı zoologıjos soda. I jı vazıavom lengvojoje masınoje 8ıese ;D
• Vestuvıu ısvakarese daug zmonıu svencıa tıesıog gatveje, prıe jaunuju namu. Jıe klausosı tradıcınıu daınu, soka(taı atrodo lyg vaıkscıojımas suıkıbus), bendrauja. Velıau atvyksta busımı jaunıejı raudonaıs rubaıs ır taıp pat prısıjungıa prıe tradıcınıu sokıu. Idomu, tacıau turkus ısıvaızdavau kıtaıp, gal energıngıau sokancıus..nes muzıka tam labaı dekınga ;)
• Ir ıstıes, be Mustafos jaucıuos lyg be kalbos dovanos.. vargas jıs, vısur turı su manım tampytıs ;D
• Su jo pusbrolıaıs naktı kelıavom ı mıesta valgyt kebabu. Sıek tıek skırıaıs, bet skanu ;)) Buvau tokıa pılna, kad vos parjudejau ;D

Pırmas prısılıetımas prıe laıkınu nauju namu ır seımos

Nusıleıdau Adanoje labaı velaı - po pırmos valandos naktıes. Su nerımu sırdy kelıavau ısejımo lınk, kur manes turejo kazkas lauktı. Isejusı pro vartus, pamacıau kelıs besısypsancıus veıdus: Rıdvana(VP ICX, jıs kaıp ır mano buddıs(rupınsıs manım ;D)), savo projekto koordınatorıu, Mustafa(LCP, pas jı gyvenu) ır jo brolı Irfana beı tetı Orkısh. Vyrıska kompanıja buvo neblogaı nusıteıkusı ır mano nerımas greıt dıngo.

Gyvensıu 5 kambarıu bute, turesıu sava kambarı, kurı man uzleıdzıa seımos vaıkınaı. Pırmajı vakara praleıdau kalbedama su Mustafa, praplırpem apıe vısokıus reıkalıukus, buıtınes daleles, AIESECa kazkur ıkı puses 4 naktıes.. ;)

Kaı rengıausı uzmıgtı, apıe 4 valanda ısgırdau keıstus garsus, tarsı malda,kurı tesesı gal 15mın ır laaabaı garsıaı. Ryte Mustafa paasıkıno, kad taı relıgınıs rıtualas, kvıecıantıs zmones melstıs ır skambantıs, atrodo, 5 kartus per para ;D Neblogaı, ka? ;D

Mano laıkınojı seıma nekalba anglıskaı. Mustafa tapo verteju ır nepamaınomu zmogumı, nes su nıekuo kıtu susıkalbetı negalıu.. Na, gal dar sesute 12 metu kartaıs bando kazka man pasakyt, kaı Mustafos nera salıa. Ir tıktaı jaucıası, jog tobuleja ;)

Oro uosto smagumynaıi

Pirmos kelios valandos praejo ramiai, melancholiskai, be didesniu nesklandumu ar ivykiu.

Gal apie 18val. prie manes prisedo pagyvene vyras ir moteris. Pasiteiravo, is kur ir kaip gavau interneta, paklause, kur keliauju ;) Kai papasakojau, kad esu is Lietuvos ir kad keliauju savanoriauti, buvo be galo suzaveti ;)) Jie zino, kad Lietuva ilga laıka buvo akupuota Rusijos, kad tik pries metu atgavome nepriklausomybe ir teravosi, kokıa sıtuacıja dabar ;) Kaip maloniai pasıjutau, kad kanadietis ir irakiete zino apie mano sali, apie jos istorija ir zmones ;))

Begant laikui nusprendziau, kad galıu "check-ın" pareıtı nakscıau ır po to nereıkes nıekur skubetı. Oro uosto darbuotoja paklause manes, kur mano bagazas, ır atsakıau, kad jıs kelıauja tıesıogıaı ı Adana ar bent jau taıp man pasake AırValtıc darbuotojas Rygoje. TACIAU..nıeko panasaus nebuvo. Jı kuo skubıau lıepe man kelıautı ı tarptautını termınala atgal ır ıeskotı savo lagamıno, nes tıesıogıaı jıs negalı kelıautı vıen del to, jog skırıası mano skrydzıu avıalınıjos. Ooo taıp ;D Bet nıeko.. Sıaıp ne taıp susıradau ınformacıja, su darbuotojaıs kelıavau atgal ı atvykımo sale ır neılgaı trukus radau savo daıktus. Laıme, kad parodzıau taı darbuotojaı savo kvıtuka bagazo - kıtu atveju nezınauş ka bucıau darıusı Adanoj ;D

Nors dabar kaı pagalvojuş taı labaı ı nauda ısejo man tas nesusıpratımas. Kol kelıavau su apsaugos darbuotojaıs ı paıeskas, mane pastebejo vıenas vyrukas(ırgı oro uosto darbuotojas) ır prıejes paklause, ar as ne Greta. Taı buvo tas pats vyrıskıs, su kurıuo susırasıau facebook'e ır kurıs sıule prıes jo darbo pradzıa paplıurptı, bet velıau kazkaıp nesusısıekem ır nebesusıtarem.

Persımetem su juo pora zodzıu ır nukelıavau as ı vıetınıu skrydzıu termınala. Po gero pusvalandzıo ısgırdau per garsıakalbı sakant: "Mıss Greta, please, come to the ınformatıon desk". Su gılıu juoku vıduje nukelıavau ten ır ntrukus ısvydau sta patı oro uosto drauga ;)) Jıs pakvıete atsıgaıvıntı ı kavıne, paplıurpem, pasıdzıaugem sıuo malonıu sutapımu ır ıstırpdem mano pusvalandı laukımo ;) Pasırodo, ta dıena dar buvo jo gımımo dıena ;)

Juk jeı ne tas pamestas lagamınas, jıs ne nebutu manes pamates.

Užaugusi noriu būti lėktuvu ar paukščiu!

Kaip man patinka skristi!

Šypsena nedingo nuo veido viso skrydžio metu. :)

Latvija bei Lietuva tikrai skiriasi savo žalumu nuo Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos.. Tačiau kiekvienas lopinėlis, kurį stebėjau iš viršaus, turėjo kažką savito ir labai gražaus. Lygumos, kalneliai, daugybė žalių bei rudų atspalvių plotų..ir jie taip lygiai sumatuoti, tokių taisyklingų formų! To stovėdami savomis kojomis ant žemės negalime matyti... O kur dar ežetai, jūros ruožai ir upės bei upeliai: išsirangę, susisukę visaip visaip!

Dar debesys. Nenoriu jų pamiršti. Sudaro tiek gražių formų, pavidalų.. Pūkų jūra, skriejantys kamuoliukai, gyvūnėliai, plasnojantys sparnai.. net žodžių nerandu.. Jaučiu, kaip saldžiai rašau.. ;D Ir ką..? Man saldu širdy!

Gražu, labai gražu ;))

Report from Ataturk Airport. Istanbul. ;D

O liko tik 7 valandos laukimo. TIK. ;D

Patinka man stebėti žmones, Stambulo oro uoste jų ypač daug: po vieną, dviese, su šeimomis ar būriais kolegų bei draugų.. Su keliais lagaminais, pasikrovę maišiukų kalnu, nešini tik rankinėmis ar išvis tuščiomis - tik su pasu rankose.. Puikiai matosi, kaip vieni žino tikslų savo kelionės(mažosios- oro uoste) tikslą ir ten keliauja be abejonės akyse, o kiti blaškosi, ieško nuorodų, skaito kiekvieną iškabą ir susirūpinusiu veidu stebi viską aplink.. Tarp jų ir aš. ;))

Šis oro uostas toks didelis, kad nė neįsivaizduoju, kiek daug čia darbuotojų gali darbuotis.. atrodo, ėjau ratu, o atsidūriau visai kitame gale, vėliau grįžau tuo pačiu keliu, ir štai - nebe "Domestic", o "International Terminal". Bet viskas gerai ;) Stebiu žmones ir kaupiuosi artėjantiems įspūdžiams.. ;)

Malonūs "kolegos" pakėlė man nuotaiką. ;)) Vienas vyriškis, spėju, arabas pavaišino ledinuku, o tik atsisėdusi vidurtinio amžiaus pora, užkandžiaudama bandelėmis, iegi nepamiršo šalia sėdinčios vienos merginos. Ir pabandyk tu atsisakyti - dar įsižeis. Neneigsiu, kad iš pradžių, galvojau, ar čia man ko nepridėjo nei vienas, nei kitas, bet nuraminau save matydama, kaip ima iš to paties "katilo" ir jie. ;DD

Žinot, kas smagiausia..? Kad jie nekalbėjo angliškai.. Šypsena, akių kontaktu taip pat galima suprasti kitus žmones ;)

Paliktami šalia manęs tuščias vietas, jie maloniai mirktelėjo ir pakilo savų krypčių link. ;)

Oro uoste visus juk jungia kelionė, tad jaučiuosi tarp savų.

Labanakt, Lietuva

Nutilo plentu keliaujantys žmogystos,

Primerkė akį pakelės žibintas,

Tolumoje net šunys nebeloja,

O aš tariu: Labanakt, Lietuva..

Prieškelioninis sindromas

Mažiau nei už paros paliksiu namus ilgesniam laikui. Paliksiu šeimą, gimtąjį miestą, širdutei brangius žmones, Lietuvą...

Šiandien (kaip, beje prieš visas keliones) dingo ūpas, strakaliojimai, tas nenumaldomas įvykių, judesio, pasikeitimų ar naujos patirties troškimas. Šiandien tarsi simboliškai vis sugrįžtu į savo lovą: su pusryčiais, kompiuteriu ar knyga rankoje.. Šiandien galvoju: "Na, kam, kam visa tai? Kam kažkur važiuoti, į nežinomybę, į kitą šalį..? O jei nepatiks? O jei bus liūdna..? "

Tada, matyt, ir paliūdėsiu. :) Puikiai žinau, kad ši būsena laikina, bet ji jau tokia sava, kad net pamėgau ją pergyventi. Laukiu to "atsivertimo", kada vėl išskėtusi rankas lauksiu naujų įspūdžių.

Žmonės, visgi ne juokas - pirma ilgesnė kelionė vienai! Ir dar į turkus ;D

Jau šypsausi. :) Bus smagu, bus gerai (jau greit greit).

Mano pasaulio komoda

Vasara*

Baigėsi pirmieji mano mokslo metai toliau nuo namų, šeimos, nuo vaikystės pasaulio..

Šią akimirką aš jaučiuosi laiminga ir man tai svarbiausia.

Buvo gražių, širdžiai mielų akimirkų, buvo daug puikių, skirtingai žavių žmonių, dar daugiau svajonių ir šypsenų...

Susivokiau, kad kasnakt prieš miegą mintis dėlioju į stalčiukus - kiekvienas jų pavadintas man svarbaus žmogaus, vietovės, jausmo, emocijos ar net kelionės vardu. Stalčiukų turiniai keičiasi taip pat greit kaip ir skrendančio pienės pūko koordinatės, tačiau visad prasmingai, visad taip, kaip tą dieną atrodo tinkamiausia.

Su šypsena stebiu, kad vieni stalčiukai jau kiek apdulkėję - senokai išsiilgę mano dėmesio, bent lengvo prisilietimo prie jų. Aš svarstau, kodėl taip yra.. Galbūt keisdamasi pati tiesiog keičiu savo mintis, gal kai kurios jau nebėra tokios artimos, aktualios.. O gal užgožiu jas kitomis, mažiau svarbiomis mano gyvenimui, tačiau garsiai primenančiomis apie save? O kas ten žino.. Galima tik stebėti minčių vyksmus, jų kryptis, kartais nepamiršti paanalizuoti, o tuomet jau turėtų kažkur tolumoje plytėti atsakymas.

Vieniems stalčiukams gęstant be mano priežiūros, kiti tiesiog lūžta. Negaliu pasakyti, kad mintys bei idėjos juose vien tik rožėm klotos, ojei..toli gražu ne. Bet tie stalčiukai man, matyt, svarbiausi. Kitokiu atveju juk jiems tiek dėmesio bei laiko(!) neskirčiau.

Kiekvienas nueitas žingsnis, kiekviena ištarta frazė ar net kiekviena paspausta raidė klaviatūroje mums atneša vienokias ar kitokias mintis. Iš tiesų, galiu laiduoti tik už save..ir už savo mintis.

Tvirtai tikiu, kad...

Visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių. Savo mintimis mes sukuriame pasaulį* [Buda]