Pralaukę gatvėje pusvalandį, įsikūrėme nakvynės namuose, palindrome po dušu, nusnaudėme šiek tiek ir išsiruošėm į “Barbeque party”. Tik pavadinimas jo toks.. Valgėm tuos pačius sumuštinius, kaip per pusryčius ir pietus, tik kad dešra buvo pakepinta ant ugnies ;D Nepaisant to, vakaras praėjo labai smagiai: pažinau naujų žmonių, kartu su kitais Adanos žmonėmis “atidarėme” šokių maratoną, dalyvavau arbūzo valgymo varžybose ir laimėjau antrą vietą ;D Man taip patiko, kad galėjau prieiti prie bet kurio žmogaus, užkalbinti, susipažinti, pasidalinti mintimis.. ;) Jie visi puikūs ir įdomūs. Gal ne visai visi.. ;D Mustafa patarė man būtinai susipažinti su AIESEC Ankaros prezidentu(ale jis labia įdomus ir charizmatiškas žmogus, - tik aš tos charizmos nelabai ir pastebėjau), aš bandžiau tai padaryt, bet pokalbiui nė neprasidėjus jis atsiprašė ir dingo minioj.. ;D Suprantu, kad viskas ten ant jo pečių, visą vakarą lakstė visur, bet pasijutau nejaukiai.. Tiek to ;) Kita įdomi asmenybė buvo Fatih – AIESEC Ankaros narys, su kuriuo pliurpėm didžiąją dalį vakaro.. Tik prieš važiuojant namo jis pasakė, kad pyksta ant manęs, nes su juo pašokau pirmą šokį, o vėliau šokau su kitais. Ale turėjau būti jo vakaro partner ;D “You wish” ;D Su AIESEC Bursos koordinatoriumi Burak kalbėjom apie tai, kaip į poros šokį žiūri skirtingos tautos ir kur yra ribos šokių, o su vaikinu iš MC Erhan diskutavom apie AIESEC Turkijos ir Lietuvos skirtumus bei kodėl yra geriau stebėti visus vakarėlyje, o ne šokti ;D
Naktis nakvynės namuose praėjo lyg sekundė, nes labia daug vaikščiojom, bendravom, gynėmės nuo karščio, o praėjusi naktis autobuse irgi nebuvo pasaka.. Iš pat ryto išjudėjom Kapadokijos link, pakelyje sustojom prie druskų ežero ir ale labai gražios pilies, kurios paskirties ir istorijos nelabai kas galėjo paaiškint. ;D
Nuvykę į Kapadokiją įskūrėme nuostabioje nuostabioje vietoje, ant didžiulio kalno, penkių žvaigždučių viešbutyje. Tad ir pietūs buvo penkių žvaigždučių.. Mūsų akys, širdys ir pilvai buvo tokie laimingi po paros sumuštinių valgymo, kad lyg badaujantys krovėmės į lėkštes viską, kas papuolė. ;D Anna bevalgydama atsiduso: “We will be fat”. O kažkas leptelėje už nugarų: “But we have paid for this” ;DD
Po puikių pietų ir keliolikos minučių poilsio visi susirinkome prie baseino praleisti popietę ir atsipalaiduoti saulės atokaitoje. Trys valandos vandenyje prabėgo super greitai, labai smagiai praleidom laiką: primaudėm, žaidėm su kamuolių, kovėmės vandenyje.. Dar daugiau žmonių pažinau.. ;) Buvo ten ir penki brazilai – pakvaišę iki kaulų smegenų ;D Išsidirbinėjo, šūkavo, rėkavo..bet nepiktybiškai. Didelis būrys kiniečių(kaip visada) smagume nedalyvavo, - tik sėdėjo, stebėjo ir forografavo ;D Viešbučio vieta tikrai nuostabi.. Norėčiau kad ten sugrįžti. ;)
Vakare išsiruošėme palydėti saulės į kalnuotą, tik Turkijai būdingą vietą.. Net nemoku nupasakoti, kaaip atrodė vaizdas, ką matėm, ką regėjom ir ką jautėm.. ;) Bet buvo labai gražu. Labai. Žodžiais negaliu apsakyti, bet nuotraukos gal ir gali atsipindėti bent minimalią dalį tų akimirkų. ;) Negana to, visi draugiškai gamtoje gėrėme vyną, valgėme riešutus ir vėl: bendravom, bendravom, bendravom..
Po pasibuvimo gražiausioje pasaulio vietoj(pagal mano matytas) trys autobusai draugiškai išjudėjo į “Turkišką naktį” – renginį, atspindintį turkiškus šokius, muziką, patiekalus..ir apskritai padedantį pajusti turkišką dvasią. Nors tas reginys nenustelbė matyto prieš 11 metų(kai buvau su savo šeima), bet vis tiek paliko įspūdį ir išjudino klubus prieš naktinę diskoteką.. ;)
Viešbučio diskotekoje šokom iki 4 valandos ryto, ojei, kaip patiko! ;DD Dar pasivaikčiojom draugiškai, išsimaudėme naktį baseine ir kas sau pakilome į kambarius miegoti bei pasitikti rytojų šviesiomis galvomis(kiek tai buvo įmanoma) ;D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą