Pavienės mintys I

• MCP(AIESEC Turkey President) šiąnakt nakvojo pas Mustafą, prieš tai su visais VP(viceprezidentais) ir MCP keliavome vakarieniauti, o tada į barą tokį. Jų MCP toks kaip vyras ;D Atrodo, kad jam 30m. nors ale tik 24.
• Šiandien nusimato AIESEC Welcome(atvykimo) vakarėlis. Uhuu.. ;D Turėtų būti smagu ;)) Pažiūrėsim, ar turkai tikrai moka linksmintis tik iki 23val., ar šiek tiek daugiau ;D
• Facebooke dabar turiu 39 naujus draugų pakvietimus, ir jie visi iš turkų mokinukų ;D Ir nežinau, ar priimti juos, ar ne. Kaip elgtis? ;DD
• AIESEC Dances padeda palaikyti figūrą, nes maistas čia laaabai pavojingas. ;))

Stovykla prasidejo!

Šiandien jau trečia stovyklos diena - pagaliau prasidėjo tai, dėl ko čia ir atvykau. Mano stažuotė, mano "darbas", mano savanoriavimas. Pagaliau galėsiu pasidalinti savo turima patirtimi, mokiniams papasakoti apie Lietuvą bei tobulėti pati iš savęs ir iš jų. ;)

Pirmoji stovyklos diena buvo kupina chaoso ir neorganizuotumo - mes, stažuotojai, buvome pakankamai pikti dėl vėlavimų, informacijos trūkumo, nesusikalbėjimo. Taip neturi būti. Stovykla turi būti profesionali ir aiški..juk čia AIESEC. Bendravome su mokiniais, prisistatėme, pasakojome apie save ir savo šalį grupelėse. Visi vaikai smalsūs, domisi, tik daugelis turi problemų su anglų kalba, todėl negali savęs išreikšti tinkamai. Tokiu atveju į pagalbą telkiamės kūno kalbą arba kviečiamės turkus AIESECiečiuis. ;)) Po stovyklos vyko dienos įvertinimas, galėjom išsakyti, kas patiko, o kas ne, ką reiktų taisyt ir panašiai, Buvau viena iš tų kritikių ;D Bet tai ką.. tegu žino, ką daro ne taip. Džiaugiuosi, kad organizacinė komanda labai suprantinga, jie patys mato savo klaidas ir klausia patarimų, kaip viską tobulinti. O juk mes visi čia ir esam dėl tobulėjimo ;)) Tad darome tą kartu.

Antroji diena buvo geresnė, tikrai geresnė, bet toli gražu ne puiki. Po ppt pristatymo "Komandinis darbas" turėjo sekti žaidimai apie tai grupėse, tačiau niekas jų nebuvo paruošęs: vėl nesusikalbėjimas, vėl vaikai laukia, kol mes, stažuotojai ir OC(organizacinė komanda) sutarsim tarpusavy, išmoksim žaidimus ir grįšim pas juos. Taip negali būti. NEGALI. Džiaugiuosi, kad Ridvanas(ICX non-Co) atvyko dienai įpusėjus ir ėmėesi iniactyvos. Nes be jo čia kaip be rankų ta komanda. Jis lyderis AIESEC Adanos, plius labai charizmatiška ir įdomi asmenybė. Daug pasieks. ;) Vakarėjant vėl įvertinimas, vėl pastabos, tobulinimai ir pan.. ;))

Taip ir slenka stovyklos dienos: vis geriau, vis greičiau.. Nepastebiu, kaip lekia laikas, kaip dieną veja naktis, kaip atsikeliu ir guluosi. Negailestingai tirpsta visos neišnaudotos akimirkos.. Vakar taip susimąsčiau, kad lekiam, skubam ir nepastebim, kaip čia ir dabar gera. Pasimėgaukim tuo, ką turim DABAR. ;)

AIESEC kultura

Jauciu cia vienybe. Vienybe tarp zmoniu, kuriu religijos, rases, gimtosios vietos labai skiriasi. Vienybe, kuri, jei nera matoma plika akimi, tai jauciama sirdimi ir visu kunu. Mus visus, esancius cia, – tiek stazuotuotojus atvykelius, tiek turkus, kurie sukiojasi aplink, - vienija AIESEC. Vis giliau ir giliau klimpstu i sia organizacija. ;) Dziaugiuosi bent tuo, kad gana racionaliai ir su protu. Anksciau galejau tik teoriskai teigti, kad sutikes AIESECieti tu pajunti rysi, kad mes visi pasaulyje vienodi siaip ar taip. O dabar tai daugiau nei patyriau savo kailiu!

Nesvarbu, tu is Lietuvos ar Turkijos, Kanados ar Indonesijos, - tu AIESEC dalis cia ir dabar. “Hey AIESEC”, “How do you feel?”, saliu ar lokaliniu sukiai… jie visame pasaulyje egzistuoja vienokiu ar kitokiu pavidalu. O kur dar sokiai! Dievinu “AIESEC dances”. Cia mazai sokam to, ka Lietuvoje mokejau, gal tik TunakTunak ir Kalashnykov sutampa, bet..tiek nauju sokiu mokausi, taip smagu matyti isisiepusius veidus, zmones, bandancius atkartoti judesius, ir ta mase – kuri juda vienu ritmu ir vienu zingsniu. Neapsakomas jausmas. ;) Beje, pasistengsiu sokiu nepamirsti ir parvezti nauju veju i Lietuva. ;)

Antrasis savaitgalis

Penktadienio vakaras su kaupu atpirko ketvirtadienio nesamones, tad savaitgalis prasidejo puikiai. ;))

Sestadieni nusprendziau saul leisti pamiegoti tiek, kiek sirdis geidzia. ;) Beeet.. atsikeliau apie 10 valanda ir teko ropstis is lovos, nes buvo labai jau tvanku. Aisku, Mustafa dar miegojo, jis miegalius iki kaulu smegenu ;D Taciau seimynele jau buvo susikelusi ir, kaip visada, sukiojosi aplink, snekuciavosi, barskino indus ir pan. Atvyko sveciai kazkokie, o man toks jausmas sirdy: niekur nenoriu eit, nenoriu rodytis. Turbut suprantat mane? ;D Islenda cia kazkokia blondine(taip taip, Turkijoje as blondine), nekalba turkiskai, vaiksto po namus ;DD Nusisneku siek tiek, bet visgi..

"Mama" paruose galingus pusrycius(buvau laiminga, nes su pastaraisiais vis problemu iskildavo;D), "sesute" pakviete mane valgyt ir sedau prie stalo su visais turkeliais. Dziugu, kad ir sveciai malonus pasitaike, sypsojosi man, siule daugiau valgyt. "Tetis" vis negali atsidziaugti medumi - kiekviena ryta ji valgo su duona(is tiesu, pas juos ten tik batonas;D) ir labai giria. Man zenklais parode, kad niekam kitam medaus nebeduos ir kasryt valgys tik po truputi. Dar prase seneliui laiska parasyt ir paprasyt, kad daugiau atsiustu ;D Taigi aciu uz medu ;)*

Vidurdieni su Mustafa isjudejom i prekybos centra apsizvalgyt. Kainos mazesnes nei Lietuvoje, taciau stebuklingai mazu nera. Labai daug nevaiksciojom ten, nutariau, kad su stazuotojom nuvyksim ten ir mergaitiskai pabusim kada ;)

Po prekybos cento keliavome i ofisa - ten as ir Pakistano mergaites suorganizavome stazuotoju ir AIESECieciu susitikima, kad nuveiktume ka nors ;) Buvome kavineje, o tada pora valandu pasokom klube "Havana". Bet tas klubas.. ;DD vietos sokti lyg vonios kambaryje, o daugiau vien staliukai aplink. Oj, tie turkai.. ir zmoniu beveik nebuvo. Bet kas mums jauniems..kam mums tie zmones ir dideli plotai.. ;)) Labai patiko pabut, pasijuokti, issisokti. ;)

Siandien ramiai leidziu laika, ryte truputi pasivaiksciojom, valgem velyvus pusrycius, skaitem zinias internete, klausem muzikos. Seimyna kaime, tai mes su Mustafa karaliavom namie. Dziaugiuosi tokia posilsio diena. ;) Sustoji, apmastai viska, ivertini.. ;)

Dabar isvis ramybe - Mustafa trumpam isejo draugui padeti kazka su kompiuteriu, tai po ilgo laiko esu viena.

Keista, bet ir as issilgau vienatves, kai niekas nekliudo minciu, kai buni su protingiausiu zmogumi - savimi ;))

Daugiau nesklandumu? Nebijau ;P

Vargelis gyventi su LCP(Local Comittee President).. Du ilgus vakarus ofise prabuvau iki 10val vakaro. O jis dar sako, kad grazu, kai as su jo seima bendrauju ir kad, jei turiu laiko, galiu ta daryti dazniau. Na, taip. Turbut ofise ir dar turkiskai ;DD

Ketvirtadienio vakaras isvis mane is veziu ismuse. Mustafa 19val. turejo susitikima su JCI, sako, mano brolis tave parves namo. Tada paaiskejo, kad turesiu jo laukti ofise. Na, nieko bloga, galvoju, paluketi pusantros valandos ar dvi, juo labiau, kad turejau darbelio prie kompiuterio. ;) Cagri(mano OCP - projekto koordinatorius) liko su manimi, plepejom, muzikos klausem, viskas buvo gerai. Tada pradejo po truputi igristi, Cagris isejo namo pries 21. Ir ka, likau viena, tamsoje(nezinojau, kad kolidoriuje jau yra kempos), su keistais garsais aplink.. Mustafa neatraso, jo tel isjungtas, parasiau Ridvanui - tas irgi neatraso.. Ka galvoti? Ka mastyt? Man tikrai baisu buvo.. Pagaliau, pries 10 val grizo grazuoliai(Mustafa su savo dviem viceprezidentais). Apturejom tarsi seimynini pokalbi, paaiskinau as jam grazioje formoje, kad man taip nepatinka ir kad negalima sitaip elgtis. Vargsas issigando mano moralu, bet tegu zino, kad ne kokia avele as, kad mane paliktu viena be ziniu jokiu..

Aisku, namo dar nekeliavom - vienas is jo viceprezidentu turejo bedu, tad reikejo su juo kalbeti, kad nepaliktu AIESECo. Jei idomu, namo grizom tik apie 12.. Lops. ;D

Beeeet.. jau parasiau ir pamirsau ;)

Penktadienio vakaras buvo puikus: su Vagri ir Mustafa keliavom i kavine tokia klausytis gyvos turkiskos muzikos. Labai patiko ;)) Sauniai laika praleidom, pakalbejom, tiek man motyvacijos ipute ir apie AIESEC, ir apie gyvenima.

Viskas gerai. ;) Tikrai.

Ispudziai po pirmos savaites II

Si savaite man tarsi atostogos: jokiu dideliu isipareigojimu, jokiu darbu, jokiu skubejimu.. Megaujuosi ;))

Siandien pristatinejau Lietuva stazuotojams ir AIESECieciams. Atrodo, buvo patenkinti, sake, kad nori atvykti pas mane ir pajusti lietuviska dvasia ;) Is tiesu, ruosti pristatyma buvo pakankamai nuobodu, bet kalbeti pries visus ir pasakoti apie sali, is kurios esu atvykus ir kuria laabaai myliu, buvo super ;)

Kita savaite prasideda projektas. Yra dalyku, kurie man nelabai patinka, kalbant apie organizuotuma ir informacijos aiskuma. Pavyzdziui, buvo sakyta, kad gausim maitinima normalu ir panasiai, bet stovykloje pietus valgysim tik stovyklos metu, seimose valgom(jei duoda;DD) pusrycius ir kartais vakariene. Pietus visada sia savaite is savos kisenes. Nieko cia tragisko, tik alejo apie tai kalbeti anskciau. Labai nemegstu klaidinancios info.. Juk kalba ir apie pinigus eina. Juk taip? ;) Na, bet ne pasaulio pabaiga cia.

Dar nelabai patinka, kad buvo zadeti vos ne profesionalus mokymai mums cia, kaip pristatineti temas ir panasiai, o paasikejo vakar, kad tik patys AIESECieciai mums papasakos kazka. Nepatiko. As taip dziaugiausi tuo netikru faktu, taip visiems pasakojau, kaip cia profesionalu bus.. Ech, nieko nepadarysi :) Yra kaip yra.

Bet be viso sito, myliu sita stazuote, dziaugiuosi budama cia, tarp tu ivairiu ivairiu zmoniu. Nesvarbu, kad mes visi skirtingi, AIESEC jungia mus. ;) Tai laaabai jauciasi ;)

Buckis is AIESEC ofiso balkono(20:35), laukiu Mustafos, grizrancio is susitikimo su JCI.

Ispudziai po pirmos savaites I

Siandien septinta mano buvimo Turkijoje diena. Liko sesios savaites. Atrodo, kad daug, labai daug, o ar tikrai? Kuo toliau, tuo labiau laikas cia lekia vis greiciau.

Jau per karsta, jei diena kur einam, tai prakaitas upeliais teka, jau ipratau prie to jausmo visad buti dregnai. Bet kas keisciausia, zmones cia nesmirda;DD Gal ir juokingai skamba, bet tikrai. O gal as pati kaip bezdzione vaikstau, tik niekas aplink nejaucia, nes jie patys tokie? ;D

Labai pasiilgau lietuvisko maisto. Kaip noreciau bulviniu mamytes blynu.. ir dar miltiniu, su kokia obuoliene.. mhm.. ;)) Nes kai valgom mieste, tai valgom tik tokius kaip kebabus arba Burger King'e. Tai va, nusibodo man. O namu maistas labai surus.. Reiks pradet jiems gamint, man atrodo ;)) Tik svarstau, ar jie cia grietines turi. Reiks ieskot ;))

AIESEC. Maistas. Eismas.

Slenka ketvirta diena Turkijoje. Tempas aprimo, karštis pakilo, vis daugiau žmonių aplink gali bendrauti angliškai.. ;)

Miestas, gatvės, namai ir parduotuvės čia kitokie, žmonės kitokie ir jų bendravimas kitoks. Ir man patinka šie skirtumai. Patinka, kad galiu prie jų prisiliesti, palyginti, vertinti ir mėgautis jais.

Žmonės draugiški, AIESEC nariai tokie pat "nučiuožę" kaip mūsiškiai, gal net labiau.;D Maniau, labai ilgėsiuos "AIESEC spirit", bet parodė jie, ką gali, tiek vakar po tėvų susirinkimo, tiek šiandien ofise. Beje, jis daugiabučiame name, su 4 kambariais, vonios kambariu ir daaaaug vietos. Jis dar labai netvarkingas, be visų daiktų, su galybe dėžių aplink, mat jie atsikraustė čia gal tik prieš savaitę ar dvi. Bet bus kieetai ;)) Ir šiaip, vakar sužinojau, kad AIESECas Turkijoje yra pusiau studentų organizacija, pusiau įmonė, todėl jie dienas turi leisti ofise, yra kitų peripetijų. Lokalinių prezidentai gauna algas. Tiesa, ne visi. Bet taip ir nesupratau kodėl ;D

Bet jau eismas čia... Nors ir pastebėjau kelias perėjas, nereiktų tikėtis, kad kas nors praleis, visi važiuoja, kur jiems reikia, nekreipia dėmesio į pesčiuosius ir dar pypsena kartas nuo karto. Pėstieji kerta gatvę, kur nori ir kaip nori ;D O ir autobusai čia stoja visur, kur tau reikia(nors stotelės yra padarytos). Tačiau jie neturi tvarkaraščių. Ir žinok, tu žmogau, kada iš namų išeiti, kad visur suspėtum ;D

O vakarykštė vakarienė... ;D Nukeliavom į gana prabangų restoraną keturiese, ir padavėjas mane taip nustebino...nes jis kalbėjo angliškai(kaip minėjo Ridvanas(VP ICX), čia toks retas atvejis, kad aš turėčiau daugiau nebesitikėti to;D). Išrinko man patį skaniausią patiekalą: Adanos kebabą ;D Kai sunešė mano maistą, jis užėmė pusę stalo ;D Ir išties..taaaip skanu buvo, kad ojoj! Tik suvalgiau gal pusę visko..labai jau sotus jų maistas. Ir bijau sustorėti čia. Jie valgo laaaabai daug ir riebiai ;D O maistui kaikuriam tikrai sunku atsispirti.. Ridvanas pasakojo, kad pavasario stažuotojų atvykimo nuotraukos labai skyrėsi nuo tų, kurias jie pasidrė išvažiuodami. Suprask, sustorėjo laaabai ;D Ir dar "šeima" juokiasi, kad manęs tėveliai nepažins grįžusios. Nejuokinga... ;DD

Kulturınıs sokas? Labas, Turkıja.

Sedzıu sestame pagal dydı Turkıjos mıeste - Gazıantep - pas Mustafos pusseseres. Jau jaucıuosı jau nemazaı prısılıetusı prıe turku kukturos, nors cıa praleıdau tık daugıau neı para.

Vakar dıena paebego greıt, tacıau tıek vısokıu ıspudzıu patyrıau..;))

• 7ıese lengvaja masına kelıavome ı "tecıo" pusbrolıo vestuves. Taıp, jıe nesılaıko greıcıo reıkalavımu, nesegı saugos dırzu, polıcıjaı nelabaı ıdomu, kad 5ıavıeteje masınoje susıspaude sedı 7 zmones ;D
• Mustafos tetıs turı 40 ar 50 pusbrolıu beı pusseserıu, Mustafa - tık apıe 30 ;D
• Kaı nukelıevome ı jaunuju namus, ten buvo tıeeek zmonıu ır aısku, vısı stebejo kıekvıena mano zıngstı, kıekvıena krustelejıma, Is tıesu, susılaukıau labaı daug demesıo ıs vısu, ypac vaıkucıu ;)) Vısı ejo prıe Mustafos ır lıepe man pasakyt, kad as jıems labaı patınku ;D
• Kalbant apıe juos, vıena mergyte(Melısa) taıp mane pamılo, kad neatsıplese vısa cakara, vısur vaıkscıojo kartu ır sake anglıskaı, kaıp mane mylı ;D
• Nıekas ıs gımınaıcıu(kurıu buvo apıe 100) velgı nekalbejo anglıskaı. Supratau, kas yrakukturınıs sokas, kaı vıskas aplınk tave naujai nematyta, o kreıptıs galı tık ı vıena zmogu.. Sudetınga truputı, bet ıprantu tık sedetı ır stebetı(kas zıno man, supras, kaıp nelengva man neplırptı pastovıaı;D)
• Is maısto kolkas nepatıko tık vakarıene - kazkoıe vegetarıskı valgıaı ır kartas aıranas su kruopom. Turkaı valgo laaabaı daug ır bıjau, kad sustoresıu dar labıau ;D Su Mustafa juokavom, kad reıkes man grıztanat dvıeju lektuvo vıetu ;D
• Beje, prıes vestuves seıma mane nsuıveze ı zoologıjos soda. I jı vazıavom lengvojoje masınoje 8ıese ;D
• Vestuvıu ısvakarese daug zmonıu svencıa tıesıog gatveje, prıe jaunuju namu. Jıe klausosı tradıcınıu daınu, soka(taı atrodo lyg vaıkscıojımas suıkıbus), bendrauja. Velıau atvyksta busımı jaunıejı raudonaıs rubaıs ır taıp pat prısıjungıa prıe tradıcınıu sokıu. Idomu, tacıau turkus ısıvaızdavau kıtaıp, gal energıngıau sokancıus..nes muzıka tam labaı dekınga ;)
• Ir ıstıes, be Mustafos jaucıuos lyg be kalbos dovanos.. vargas jıs, vısur turı su manım tampytıs ;D
• Su jo pusbrolıaıs naktı kelıavom ı mıesta valgyt kebabu. Sıek tıek skırıaıs, bet skanu ;)) Buvau tokıa pılna, kad vos parjudejau ;D

Pırmas prısılıetımas prıe laıkınu nauju namu ır seımos

Nusıleıdau Adanoje labaı velaı - po pırmos valandos naktıes. Su nerımu sırdy kelıavau ısejımo lınk, kur manes turejo kazkas lauktı. Isejusı pro vartus, pamacıau kelıs besısypsancıus veıdus: Rıdvana(VP ICX, jıs kaıp ır mano buddıs(rupınsıs manım ;D)), savo projekto koordınatorıu, Mustafa(LCP, pas jı gyvenu) ır jo brolı Irfana beı tetı Orkısh. Vyrıska kompanıja buvo neblogaı nusıteıkusı ır mano nerımas greıt dıngo.

Gyvensıu 5 kambarıu bute, turesıu sava kambarı, kurı man uzleıdzıa seımos vaıkınaı. Pırmajı vakara praleıdau kalbedama su Mustafa, praplırpem apıe vısokıus reıkalıukus, buıtınes daleles, AIESECa kazkur ıkı puses 4 naktıes.. ;)

Kaı rengıausı uzmıgtı, apıe 4 valanda ısgırdau keıstus garsus, tarsı malda,kurı tesesı gal 15mın ır laaabaı garsıaı. Ryte Mustafa paasıkıno, kad taı relıgınıs rıtualas, kvıecıantıs zmones melstıs ır skambantıs, atrodo, 5 kartus per para ;D Neblogaı, ka? ;D

Mano laıkınojı seıma nekalba anglıskaı. Mustafa tapo verteju ır nepamaınomu zmogumı, nes su nıekuo kıtu susıkalbetı negalıu.. Na, gal dar sesute 12 metu kartaıs bando kazka man pasakyt, kaı Mustafos nera salıa. Ir tıktaı jaucıası, jog tobuleja ;)

Oro uosto smagumynaıi

Pirmos kelios valandos praejo ramiai, melancholiskai, be didesniu nesklandumu ar ivykiu.

Gal apie 18val. prie manes prisedo pagyvene vyras ir moteris. Pasiteiravo, is kur ir kaip gavau interneta, paklause, kur keliauju ;) Kai papasakojau, kad esu is Lietuvos ir kad keliauju savanoriauti, buvo be galo suzaveti ;)) Jie zino, kad Lietuva ilga laıka buvo akupuota Rusijos, kad tik pries metu atgavome nepriklausomybe ir teravosi, kokıa sıtuacıja dabar ;) Kaip maloniai pasıjutau, kad kanadietis ir irakiete zino apie mano sali, apie jos istorija ir zmones ;))

Begant laikui nusprendziau, kad galıu "check-ın" pareıtı nakscıau ır po to nereıkes nıekur skubetı. Oro uosto darbuotoja paklause manes, kur mano bagazas, ır atsakıau, kad jıs kelıauja tıesıogıaı ı Adana ar bent jau taıp man pasake AırValtıc darbuotojas Rygoje. TACIAU..nıeko panasaus nebuvo. Jı kuo skubıau lıepe man kelıautı ı tarptautını termınala atgal ır ıeskotı savo lagamıno, nes tıesıogıaı jıs negalı kelıautı vıen del to, jog skırıası mano skrydzıu avıalınıjos. Ooo taıp ;D Bet nıeko.. Sıaıp ne taıp susıradau ınformacıja, su darbuotojaıs kelıavau atgal ı atvykımo sale ır neılgaı trukus radau savo daıktus. Laıme, kad parodzıau taı darbuotojaı savo kvıtuka bagazo - kıtu atveju nezınauş ka bucıau darıusı Adanoj ;D

Nors dabar kaı pagalvojuş taı labaı ı nauda ısejo man tas nesusıpratımas. Kol kelıavau su apsaugos darbuotojaıs ı paıeskas, mane pastebejo vıenas vyrukas(ırgı oro uosto darbuotojas) ır prıejes paklause, ar as ne Greta. Taı buvo tas pats vyrıskıs, su kurıuo susırasıau facebook'e ır kurıs sıule prıes jo darbo pradzıa paplıurptı, bet velıau kazkaıp nesusısıekem ır nebesusıtarem.

Persımetem su juo pora zodzıu ır nukelıavau as ı vıetınıu skrydzıu termınala. Po gero pusvalandzıo ısgırdau per garsıakalbı sakant: "Mıss Greta, please, come to the ınformatıon desk". Su gılıu juoku vıduje nukelıavau ten ır ntrukus ısvydau sta patı oro uosto drauga ;)) Jıs pakvıete atsıgaıvıntı ı kavıne, paplıurpem, pasıdzıaugem sıuo malonıu sutapımu ır ıstırpdem mano pusvalandı laukımo ;) Pasırodo, ta dıena dar buvo jo gımımo dıena ;)

Juk jeı ne tas pamestas lagamınas, jıs ne nebutu manes pamates.

Užaugusi noriu būti lėktuvu ar paukščiu!

Kaip man patinka skristi!

Šypsena nedingo nuo veido viso skrydžio metu. :)

Latvija bei Lietuva tikrai skiriasi savo žalumu nuo Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos.. Tačiau kiekvienas lopinėlis, kurį stebėjau iš viršaus, turėjo kažką savito ir labai gražaus. Lygumos, kalneliai, daugybė žalių bei rudų atspalvių plotų..ir jie taip lygiai sumatuoti, tokių taisyklingų formų! To stovėdami savomis kojomis ant žemės negalime matyti... O kur dar ežetai, jūros ruožai ir upės bei upeliai: išsirangę, susisukę visaip visaip!

Dar debesys. Nenoriu jų pamiršti. Sudaro tiek gražių formų, pavidalų.. Pūkų jūra, skriejantys kamuoliukai, gyvūnėliai, plasnojantys sparnai.. net žodžių nerandu.. Jaučiu, kaip saldžiai rašau.. ;D Ir ką..? Man saldu širdy!

Gražu, labai gražu ;))

Report from Ataturk Airport. Istanbul. ;D

O liko tik 7 valandos laukimo. TIK. ;D

Patinka man stebėti žmones, Stambulo oro uoste jų ypač daug: po vieną, dviese, su šeimomis ar būriais kolegų bei draugų.. Su keliais lagaminais, pasikrovę maišiukų kalnu, nešini tik rankinėmis ar išvis tuščiomis - tik su pasu rankose.. Puikiai matosi, kaip vieni žino tikslų savo kelionės(mažosios- oro uoste) tikslą ir ten keliauja be abejonės akyse, o kiti blaškosi, ieško nuorodų, skaito kiekvieną iškabą ir susirūpinusiu veidu stebi viską aplink.. Tarp jų ir aš. ;))

Šis oro uostas toks didelis, kad nė neįsivaizduoju, kiek daug čia darbuotojų gali darbuotis.. atrodo, ėjau ratu, o atsidūriau visai kitame gale, vėliau grįžau tuo pačiu keliu, ir štai - nebe "Domestic", o "International Terminal". Bet viskas gerai ;) Stebiu žmones ir kaupiuosi artėjantiems įspūdžiams.. ;)

Malonūs "kolegos" pakėlė man nuotaiką. ;)) Vienas vyriškis, spėju, arabas pavaišino ledinuku, o tik atsisėdusi vidurtinio amžiaus pora, užkandžiaudama bandelėmis, iegi nepamiršo šalia sėdinčios vienos merginos. Ir pabandyk tu atsisakyti - dar įsižeis. Neneigsiu, kad iš pradžių, galvojau, ar čia man ko nepridėjo nei vienas, nei kitas, bet nuraminau save matydama, kaip ima iš to paties "katilo" ir jie. ;DD

Žinot, kas smagiausia..? Kad jie nekalbėjo angliškai.. Šypsena, akių kontaktu taip pat galima suprasti kitus žmones ;)

Paliktami šalia manęs tuščias vietas, jie maloniai mirktelėjo ir pakilo savų krypčių link. ;)

Oro uoste visus juk jungia kelionė, tad jaučiuosi tarp savų.

Labanakt, Lietuva

Nutilo plentu keliaujantys žmogystos,

Primerkė akį pakelės žibintas,

Tolumoje net šunys nebeloja,

O aš tariu: Labanakt, Lietuva..

Prieškelioninis sindromas

Mažiau nei už paros paliksiu namus ilgesniam laikui. Paliksiu šeimą, gimtąjį miestą, širdutei brangius žmones, Lietuvą...

Šiandien (kaip, beje prieš visas keliones) dingo ūpas, strakaliojimai, tas nenumaldomas įvykių, judesio, pasikeitimų ar naujos patirties troškimas. Šiandien tarsi simboliškai vis sugrįžtu į savo lovą: su pusryčiais, kompiuteriu ar knyga rankoje.. Šiandien galvoju: "Na, kam, kam visa tai? Kam kažkur važiuoti, į nežinomybę, į kitą šalį..? O jei nepatiks? O jei bus liūdna..? "

Tada, matyt, ir paliūdėsiu. :) Puikiai žinau, kad ši būsena laikina, bet ji jau tokia sava, kad net pamėgau ją pergyventi. Laukiu to "atsivertimo", kada vėl išskėtusi rankas lauksiu naujų įspūdžių.

Žmonės, visgi ne juokas - pirma ilgesnė kelionė vienai! Ir dar į turkus ;D

Jau šypsausi. :) Bus smagu, bus gerai (jau greit greit).

Mano pasaulio komoda

Vasara*

Baigėsi pirmieji mano mokslo metai toliau nuo namų, šeimos, nuo vaikystės pasaulio..

Šią akimirką aš jaučiuosi laiminga ir man tai svarbiausia.

Buvo gražių, širdžiai mielų akimirkų, buvo daug puikių, skirtingai žavių žmonių, dar daugiau svajonių ir šypsenų...

Susivokiau, kad kasnakt prieš miegą mintis dėlioju į stalčiukus - kiekvienas jų pavadintas man svarbaus žmogaus, vietovės, jausmo, emocijos ar net kelionės vardu. Stalčiukų turiniai keičiasi taip pat greit kaip ir skrendančio pienės pūko koordinatės, tačiau visad prasmingai, visad taip, kaip tą dieną atrodo tinkamiausia.

Su šypsena stebiu, kad vieni stalčiukai jau kiek apdulkėję - senokai išsiilgę mano dėmesio, bent lengvo prisilietimo prie jų. Aš svarstau, kodėl taip yra.. Galbūt keisdamasi pati tiesiog keičiu savo mintis, gal kai kurios jau nebėra tokios artimos, aktualios.. O gal užgožiu jas kitomis, mažiau svarbiomis mano gyvenimui, tačiau garsiai primenančiomis apie save? O kas ten žino.. Galima tik stebėti minčių vyksmus, jų kryptis, kartais nepamiršti paanalizuoti, o tuomet jau turėtų kažkur tolumoje plytėti atsakymas.

Vieniems stalčiukams gęstant be mano priežiūros, kiti tiesiog lūžta. Negaliu pasakyti, kad mintys bei idėjos juose vien tik rožėm klotos, ojei..toli gražu ne. Bet tie stalčiukai man, matyt, svarbiausi. Kitokiu atveju juk jiems tiek dėmesio bei laiko(!) neskirčiau.

Kiekvienas nueitas žingsnis, kiekviena ištarta frazė ar net kiekviena paspausta raidė klaviatūroje mums atneša vienokias ar kitokias mintis. Iš tiesų, galiu laiduoti tik už save..ir už savo mintis.

Tvirtai tikiu, kad...

Visa, kas mes esame, gimsta iš mūsų minčių. Savo mintimis mes sukuriame pasaulį* [Buda]