Poezija

Yra sakoma, kad žmona- tai proza, o meilužė - poezija.

Eilės traukė mane ilgą laiką. Dar nesulaukusi nė dešimties, parašiau pirmuosius savo "prisvilusius blynelius", kurie tada mažos mergaitės akimis atrodė lyg šedevrai. Oi, kaip dabar spaudžia širdį, kad po kelerių metų juos išmečiau, sudeginau, sunaikinau. Dabar būtų gera pavartyti, paskaitinėti, lygiai taip pat kaip ir jau aprašytąjį dienoraštį.

Eilėraščius kūrė ir Amžinąjį Atilsį mano močiutė, kurios poezijai itin būdingas gamtos pajutimas bei gimtų namų ilgesys. Skaitant tuos kūrinėlius galima nesunkiai suvokti močiutės gyvenimo vingius, jos išgyvenimus bei nuojautą apie mirtį. Jauču, jog popieriaus lapas buvo bene geriausias draugas, kuris išklausė, leido išsilieti...

Net ir mama pasakojo, kad jaunystėje rašė "baltąsias eiles", kurios buvo spausdinamos vietiniuose Ukmergės krašto laikraščiuose. Ohoho, kokia tai tada buvo laimė!

Ir aš visuomet labiau mėgau poeziją nei prozą. Vis dažniau iš bibliotekos namo keliauja poezijos knygos, kurias ypač gera paskaityti prieš miegą.
Kartas nuo karto, atėjus įkvėpimui, ir pati parašau šį bei tą... Gaila, kad prieš porą metų tai būdavo daryti lengviau.

SUDIE

Nors dabar kartu mums eit nelemta,
Galbūt galėsime bandyti mes dar kartą...
Jei, bėgant laikui, meilė neišblės,
Juk gali būti, kad viskas vėl iš naujo prasidės.

Tačiau dabar SUDIE tariu.
Atleisk, kitaip aš negaliu...
Nesiklausau širdies, klausausi proto -
Dabar tik jis man kelią rodo...

Suprask, parašau, nors kiek mane.
Prisiminsiu visad aš tave.
Pasilikt čia negaliu...
Bet juk žinai, kaip aš tave myliu...

06-09-21

***

Kai sakai man MYLIU,
Tavim tikiu.
Tačiau dabar nebegaliu
Tau atsakyti tuo pačiu.
pasikeitė jausmai,
Pasikeičiau ir aš...
Nenoriu, bet manau,
Kad mūsų meilė tuoj paskęs...
Nors buvome, manyčiau, artimi,
Mums tenka susitaikyti su lemtimi.
Verkiu...ir daug ko nežinau.
Širdis vis klausia:
"O kas gi bus toliau?"
Atsakyt jai negaliu...
Viduje skauda. Man sunku.

06-09-07

PAJUSK MEILĘ

Kai užvaldo jausmas toks,
Kai nebegali mąstyti,
Kai aplinkui žaidžia svajos,
O ribų tam nematyti,
Užsimerk ir pagalvok:
"Gal pagaliau aš myliu?"...
O atsakęs sau, svajok toliau,
Nes meilės nematuoja jūros gyliu.

Nesvarstyk, ar tas, kuris suvirpina širdelę,
Tinka tau į porą,
Nes su abejonėm
Atsitrenksi tik į tvorą...
"Juk mylėti nuostabu",-
Sako tie, kurie išmano.
Pasakyki sau ir tu - tegu meilė mintis gano!

06-06-04

Pavasario šauksmas

Gamta bunda, bundu ir aš -
Gyvenimas man tiesia kelią.
Pabusk, jei dar nepabudai, ir tu -
Pasaulyje juk šitaip gera!

Nubrauki ašarą, jei reikia,
Nusišypsok, net jei sunku.
Juk nesustojo laikas...
Tad nesustok ir tu.

Apsidairyk ir pamąstyk,
Kodėl gyventi mums čia verta,
Ir nuoširdžiai sau atsakyk:
"Gyvybė suteikta tik kartą".


06-04-27