Cappadocia Tour (II)

Pralaukę gatvėje pusvalandį, įsikūrėme nakvynės namuose, palindrome po dušu, nusnaudėme šiek tiek ir išsiruošėm į “Barbeque party”. Tik pavadinimas jo toks.. Valgėm tuos pačius sumuštinius, kaip per pusryčius ir pietus, tik kad dešra buvo pakepinta ant ugnies ;D Nepaisant to, vakaras praėjo labai smagiai: pažinau naujų žmonių, kartu su kitais Adanos žmonėmis “atidarėme” šokių maratoną, dalyvavau arbūzo valgymo varžybose ir laimėjau antrą vietą ;D Man taip patiko, kad galėjau prieiti prie bet kurio žmogaus, užkalbinti, susipažinti, pasidalinti mintimis.. ;) Jie visi puikūs ir įdomūs. Gal ne visai visi.. ;D Mustafa patarė man būtinai susipažinti su AIESEC Ankaros prezidentu(ale jis labia įdomus ir charizmatiškas žmogus, - tik aš tos charizmos nelabai ir pastebėjau), aš bandžiau tai padaryt, bet pokalbiui nė neprasidėjus jis atsiprašė ir dingo minioj.. ;D Suprantu, kad viskas ten ant jo pečių, visą vakarą lakstė visur, bet pasijutau nejaukiai.. Tiek to ;) Kita įdomi asmenybė buvo Fatih – AIESEC Ankaros narys, su kuriuo pliurpėm didžiąją dalį vakaro.. Tik prieš važiuojant namo jis pasakė, kad pyksta ant manęs, nes su juo pašokau pirmą šokį, o vėliau šokau su kitais. Ale turėjau būti jo vakaro partner ;D “You wish” ;D Su AIESEC Bursos koordinatoriumi Burak kalbėjom apie tai, kaip į poros šokį žiūri skirtingos tautos ir kur yra ribos šokių, o su vaikinu iš MC Erhan diskutavom apie AIESEC Turkijos ir Lietuvos skirtumus bei kodėl yra geriau stebėti visus vakarėlyje, o ne šokti ;D

Naktis nakvynės namuose praėjo lyg sekundė, nes labia daug vaikščiojom, bendravom, gynėmės nuo karščio, o praėjusi naktis autobuse irgi nebuvo pasaka.. Iš pat ryto išjudėjom Kapadokijos link, pakelyje sustojom prie druskų ežero ir ale labai gražios pilies, kurios paskirties ir istorijos nelabai kas galėjo paaiškint. ;D

Nuvykę į Kapadokiją įskūrėme nuostabioje nuostabioje vietoje, ant didžiulio kalno, penkių žvaigždučių viešbutyje. Tad ir pietūs buvo penkių žvaigždučių.. Mūsų akys, širdys ir pilvai buvo tokie laimingi po paros sumuštinių valgymo, kad lyg badaujantys krovėmės į lėkštes viską, kas papuolė. ;D Anna bevalgydama atsiduso: “We will be fat”. O kažkas leptelėje už nugarų: “But we have paid for this” ;DD

Po puikių pietų ir keliolikos minučių poilsio visi susirinkome prie baseino praleisti popietę ir atsipalaiduoti saulės atokaitoje. Trys valandos vandenyje prabėgo super greitai, labai smagiai praleidom laiką: primaudėm, žaidėm su kamuolių, kovėmės vandenyje.. Dar daugiau žmonių pažinau.. ;) Buvo ten ir penki brazilai – pakvaišę iki kaulų smegenų ;D Išsidirbinėjo, šūkavo, rėkavo..bet nepiktybiškai. Didelis būrys kiniečių(kaip visada) smagume nedalyvavo, - tik sėdėjo, stebėjo ir forografavo ;D Viešbučio vieta tikrai nuostabi.. Norėčiau kad ten sugrįžti. ;)

Vakare išsiruošėme palydėti saulės į kalnuotą, tik Turkijai būdingą vietą.. Net nemoku nupasakoti, kaaip atrodė vaizdas, ką matėm, ką regėjom ir ką jautėm.. ;) Bet buvo labai gražu. Labai. Žodžiais negaliu apsakyti, bet nuotraukos gal ir gali atsipindėti bent minimalią dalį tų akimirkų. ;) Negana to, visi draugiškai gamtoje gėrėme vyną, valgėme riešutus ir vėl: bendravom, bendravom, bendravom..

Po pasibuvimo gražiausioje pasaulio vietoj(pagal mano matytas) trys autobusai draugiškai išjudėjo į “Turkišką naktį” – renginį, atspindintį turkiškus šokius, muziką, patiekalus..ir apskritai padedantį pajusti turkišką dvasią. Nors tas reginys nenustelbė matyto prieš 11 metų(kai buvau su savo šeima), bet vis tiek paliko įspūdį ir išjudino klubus prieš naktinę diskoteką.. ;)

Viešbučio diskotekoje šokom iki 4 valandos ryto, ojei, kaip patiko! ;DD Dar pasivaikčiojom draugiškai, išsimaudėme naktį baseine ir kas sau pakilome į kambarius miegoti bei pasitikti rytojų šviesiomis galvomis(kiek tai buvo įmanoma) ;D

Cappadocia Tour (I)

Tai buvo viena nerealiausių mano kelionių. Žmonės, vaizdai, aplinka, užsiėmimai.. viskas man labai patiko ;)) Iš pradžių buvo gaila pinigėlių, nes visa kelionė kainavo 235 lirų, tai šiek tiek mažiau nei 400Lt, bet po kelionės galiu pasakyti, kad buvo daugiau nei verta.

O apie viską nuo pradžių...

Prieš kelionę supykau labai ant Mustafos, nes jis šiknius. Va. ;D Pamiršta rūpintis manim kaip tiesiog stažuotoja, gyvenančia jo namuose.. Jo šeima buvo išvykusi į Mersin prie jūros, jis žadėjo mane palydėti į stotį, bet staiga atėjus draugui išskubėjo spręsti jo bėdų. Sako, grįšiu iki tavo išėjimo arba parašysiu sms. Tai parašė jis man..kai jau stotelėj stovėjau. Gavau tokią: oj, pamiršau pranešt, kad negrįšiu. Košmaras ;S

Beeet..naktinė kelionė, prasidėjusi su nesklandumais, tęsėsi smagiai. Vidurnaktį palikome Adaną ir labai labai prabangiu autobusu išjudėjome Ankaros link. Aptarnavimas geresnis nei lėktuve: kava, arbata, užkandžiai ir t.t., sėdynės super patogios, tik kad labia vėsu buvo: nemoka jie kondicionieriumi naudotis.

Ankaroje pasirodėme apie 7valandą ryto, AIESEC nariai jau laukė mūsų ir visi drauge keliavoje į jų ofisą(“Green House”) valgyti pusryčių. Ir tikrai.. jų ofisas – tai geltonas dviaukštis namelis.. Lyginant su mūsiškiais dviem kambarėliais, buvo mažų mažiausiai keista.. ;) Bet Turkijos AIESECas apskritai labia skiriasi nuo mūsiškio. Buvo gana įspūdinga valgyti turkiškus pusryčius kiemelyje kartu su daugiau nei 100 įvairių tautybių žmonių. ;)

Pavalgę trimis autobusais išjudėjome į didžiulį muziejų, skirtą “Turkijos tėvui” Ataturk. Jį čia visi garbina iki begalybės, tad nenuostabu, kad muziejus buvo pasakiško grožio: prabangus, įvairus, su galybe autentiškų daiktų ir viską papildančiais aiškiais gidų pasakojimais. Beje, prieš aplankant muziejų, vyko ceremonija – pagerbimas, kurio metu iškilmingai žygiavome už karininkų, nešančių vainiką lyg pagarbos simbolį, vėliau AIESEC Adanos prezidentas pasakė kalbą, visi plojom ir gėrėjomės Ataturk didybe. ;D Kiek keista, kad ir jauni, ir pagyvenę taip yra pamišę dėl vieno žmogaus, bet kartu ir gražu.. tai labia vienija turkus. ;)

Įsivaziduojat, kaip užbaigėm Turkijos sostinės lankymą..? O gi zoologijos sode.;D Maniau, kad organizatoriai juokauja, bet tikrai buvome nuvežti į didelį parką, kuriame įsikūręs uždarytų gyvūnėlių “muziejus”.. Ir be kita ko, visi padarėliai atrodė gana skurdžiai ir nejaukiai.. Jie laiko šunis ir kates ten!..mūsiškiai, beklajojantys Žirmūnuose tikrai atrodo geriau.. Na, bet ką darysi.. Tai buvo vienintelis laaabai blogas įspūdis ir nepasitenkinimo proveržis Kapadokijos turo metu.

Pasiteisinimas

Aptingau rašyti.. Galvoje begalė minčių, noro pasidalinti jomis ir įspūdžiais, bet pirštai nebėgioja klaviatūra laisvai, - nors tu ką..

Gal per karšta man čia..? Gal per daug įvykių..? Gal per mažai laiko sau ir minčių dėliojimui į stalčiukus..?

Mintys pasibaigus pirmajai stovyklai

Aš myliu tuos vaikus. Kur tau vaikus, jie auga ir bręsta akyse, tobulėja ir nori pažinti pasaulį bei kitas kultūras vis labiau ir labiau. ;)

Pirmoji stovykla buvo puiki. Nepaisant tragiško organizuotumo, energingi stažuotojai ir smalsūs moksleiviai išgelbėjo padėtį. Kasdien visi tapome vis artimesni ir atrimesni, kasdien vis daugiau veidų tapo pažįstami ir savi, kasdien sulaukdavai vis daugiau šypsenų.. ;) Šypsenų? Tai niekis palyginus su kiekiu fotografijų, kuriose norėjo puikiuotis stovyklos vaikai kartu su mumis.. Kiek kartų teko šypsotis prieš objektyvą, kiek jų apkabinti ir išgirsti magišką: "Thank you". Atrodo, tai tik akimirkos įamžinimas, tik sekundės reikalas nusišypsoti ir laukti, kol "išskris paukščiukas".. Bet jiems tai reiškė tiek daug. Mačiau, kiek laiko jie kaupia drąsą, kol nusiteikia prieiti prie stažuotojo, surezga šiaip ne taip anglišką sakinį ir kaip sužimba jų akys. ;) Natūralus ir šiltas procesas.. ;)

Labai nustebino dvi dovanos, kurias gavau iš moksleivių. Tikrai nesitikėjau to.. ;) Vienas vaikinas padovanojo Otono imperijos simbolį-pakabuką ir palinkėjo sėkmės gyvenime, beje, kitoje pakabuko pusėje yra pavaizduotas mamutas arabiškais rašmenimis.. Simboliška be galo, nes to vaikino vardas Mahmut. ;) Kita mergaitė padovanojo žydrą apyrankę ir pridūrė, kad mano akys neturėtų būti vienišos, kad tai tarsi mano akių atsipindys.. ;) Ir sugalvok tu man taip!

Labiausiai pamilau Ali, Mehmet, Engin, Saliami, Iliada ir Mirac.. Su pastaraisiais penkiais ketvirtadienio vakarą praleidome kavinėje, skanaudami turkiškus desertus ir plepėdmi apie viską bei nieką.. Nesvarbu, kad jiems 15, kad aš tarsi jų mokytoja, kalba liejosi laisvai(kiek leido jų anglų kalbos žinios) ir šmaikščiai. Palydėjo mane namo, apkabino ir pažadėjo, kad susitiksim dar ne kartą. Ech.. jie nuostabūs.. ;)

Ši savaitė laisva..laisva nuo stovyklos ir pagrindinės stažuotės veiklos, tačiau ne nuo kontrastų ir siurprizų šioje šalyje. Gyvenimiška ir įdomu.. ;)

Treciasis sekmadienis: tai, su kuo asocijuojasi Turkija

Jura, saule..Turkija! Jeeepa ;))

Tai buvo nuostabi nuostabi diena.

Ryta pradejom su dainomis, vysniomis ir sausais pusryciais. Ridvanas labai letai valge, velavom iseiti, tai teko ji pamaitint ;DD Autobusas musu jau lauke netoli traukiniu stoties, tad visi susede linksmai pajudejom Mersin link. Juros istroske buvo 23 stazuotojai ir gal 13 turku.. ;)

Kelione truko apie dvi valandas, bet visai neprailgo, nes bendravom, judejom, dainavom ir visiskai netiketai gavos uzkandziu: arbatos ir keksiuku. Tai atrodo toks menkniekis, bet organizatoriai labai pradziugino musu sirdis ir pilvukus.. ;) Mersin nera labai didelis Turkijos mastais, bet issidriekes beveik per viena gatve. Papludimys modernus, zmoniu nemazai, bet neperpildyta, jura silta ir svari. ;) Vieta labai grazi, salia pilies, pastatytos juroje, tai vaizdas atsiveria ka tu, ka tu.. ;)

Laida leidom pliuskendamiesi juroje, zaisdami tinklini, sypsodamiesi saulei ir vienas kitam. ;)

Koray'aus deka su mini jachta plaukiau aplink minetaja pili..taip grazu buvo, o jausmas.. ojei! ;)) Laisve, juros platuma, vejas, siltos mintys - viskas susiliejo i visuma. ;)

Papludimi palikom apie 19 valanda, namo isjudejom dainuodami, sokdami autobuse, nors buvom be galo pavarge po saules voniu.. ;)

Turiu pasakyti, kad kelione buvo suorganziuota tobulai, zmones linksmi ir aktyvus, o mano sirdis vel dainuoja. ;)

Treciasis sestadienis: tikroji Turkija ir puiki kompanija

Sestadienio rytas prasidejo Ridvano namuose su Rivanais(taip, jie du;D), Suleymanu ir Anna. Pastaroji pagaminu pusrycius, tai visi taip seimyniskai prie stalo susedom, pavalgem, pasidalinom sapnais, rytinemis idejomis ir pasiguodem, kad labai sunku kalbeti angliskai, kai naktis keicia diena ar atvirksciai.. ;) Sutarem, kad praleisiu pas juos dar viena nakti, todel iskeliavau namo pasiimti papludimio daikciuku, nes sekmadienis buvo suplanuotas prie juros,

Kai grizau pas juos, vaikinai jau buvo suplanave popiete: keliauti i prekybos centra per senaja Adana, o pries tai uznesti Annos fotoaparata i taisykla. Vat ten as pamaciau ir pajauciau Turkija. Tai tikroji Adana, tikri turkai, puikiai atsipindintys salies kultura, verslus, gal net ekonomine padeti. Man taip patiko siauros gatveles, mazos parduotuveles, isidesciusios palei kelius, prekybininkai, pradavinejantys gatveje viska: nuo vaisiu iki sportines aprangos ir nuo arbatos iki elektros lizdu.. idomu :) Daugybe zmoniu, dar daugiau garsu ir spalvu..

Vaikscioti po parduotuves man siaip nepatinka, truksta oro..ir noro. Dar kartais pinigu ;D Nematau prasmes vaikscioti, ziurineti, jei neketinu pirkti - laiko gaisimas. Taciau sikart buvo kiek kitaip.. :) Taip linksmai keturiese(as, Anna, Suleymanas ir Ridvanas2) leidom laika, matavomes rubus, rinkom vieni kitiems, kad ne nepastebejau, kaip praejo daugiau nei 3valandos. Rubai pigus pakankamai, tik reikia zinoti parduotuves, batai brangesni nei Lietuvoje. Neketinau nieko pirkti, bet dzinsu uz 15 liru(24lt) negalejau palikti guleti ant prekystalio.. ;) Kaip ir melynos "maikutes" uz 7Lt.

Po prekybos centro pasiemem pataisyta Annos fotoaprata ir skubejom namo: Ridvanas pazadejo pagaminti vakariene. Ir pagamino.. Mmm.. labai skanu buvo, apsivalgem iki nugriuvimo ;D Dar su Annacka alucio simboliskai isgerem, aplaistem puikia diena ir dar puikesnes ateinancias.. ;) Su Ridvanu dar susokom "Apachi dance", kad geriau miegotusi ;DD (Apachi arba kitaip Jonno - tai pavojingi turkai, vogiantys trumpais sijonais ar sortukais vilkincias merginas, esantys labai pavojingi ir visur, taciau nelabai matomi ;D. Tai lyg musu forsai, tik turkiski. ;D Esame gasdinami jais beveik visur, neleidzia vieniems eiti i parkus, gatves, parduotuves.. Didziulis mitas sukurtas. O gal tikrove..? Bet kad AIESECieciai tik sneka, kokie jie pavojingi, nors konkreciu istoriju nezino. Visi jiems aplink Apachiai ;DD)

Vakare su teveliais skype kalbejau: taip gera buvo isgirsti ju balsus, pamatyti veidus ir pasidalinti ispudziais bei mintimis. Pasiilgstu laisvos minciu raiskos sava kalba, su savais zmonemi.. ;)

Ooo.. dvi savaitės Turkijoje

Štai, tik ką prabėgo keturiolikta mano diena Turkijoje. Truputį apie tai:

• Aš laiminga čia.. ;) Nepaisant to, kad beprotiškai noriu apkabinti savo šeimą, kad pasiilgau lietuviško maisto, aplinkos ir lietuviško šurmulio(to savo ir mielo), man gera čia. Stengiuosi imti viską, kas įmanoma, semtis patirties ir džiaugtis.
• Nežinau, kaip ir iš kur, bet kasdien turiu pakankamai energijos. Keliuosi su šypsena veide, šokio žingsneliu ir su melodija mintyse keliauju į stotelę, į stovyklos patalpą dažniausiai įbėgu prasidėjus šokiams ir nieko nelaukdama įsisuku tarp judančių.. ;) Man taip patinka šis rytinis ritualas.. ;) Aišku, vakarais jėgų būna nulis, o gal net minusas, bet tai nesvarbu - užmiegu be problemų, o rytą vėl pasitinku žvali ir laiminga. Džiaugiuosi tuo ;)
• Stovyklos "darbas" nėra darbas.. Tai bendravimas, dalinimasis, žaidimai, šypsenos, pasakojimai ir pan.. Aišku, labiausiai tai vaikai: imlūs, smalsūs, besidomintys.. Su vienu mokinuku diskutavom apie religijas, tikėjimą, evoliuciją ir Darvino teoriją.. ;) Jam taip sunku buvo reikšti mintis angliškai, bet jis stengėsi, nes tema buvo įdomi ir svarbi.. ir ką..? Susikalbėjom ;) Kitas vaikinukas prašė papasakoti apie Lietuvos istoriją ir buvo labai sužavėtas ja. Protingi vaikai..būsimi inžinieriai ir daktarai. ;)
• Trečiadienį vyko vakarėlis, tai taaaaip prisišokau ;D Padavėjai nespėjo visiems nešioti servetėlių, nes energija ir prakaitas liejosi laisvai ;DD Taip smagu, kad čia žmonės moka linksmintis be alkoholio(su juo irgi moka;D), atsipalaiduoja, pasiduoda ritmui ir aplinkiniui sūkuriui.. ;) Gaila, vakarėlis baigėsi prieš 12val, nes stažuotojai negalėjo vėlai grįžti į jų "Host families", be to, kitą dieną visiems buvo darbeliai.. Bet kitą savaitę vėl lėksim kažkur ;)
• Turkijos MCP nepatiko. Vakarėlio metu tik išdidžiai stebėjo visus, tarsi skanavo kiekvieną merginą, jos judesius, leido sau apkabinti ir glausti prie savęs visas. Gerai, kad jos(mes) to neleidom. Nepatinka, kad jis šias naktis leidžia Mustafos namuose, tad šiąnakt miegosiu pas Ridvaną, su Anna ;) Nieko nenutiko, nieko nebuvo, bet man jis paprasčiausiai nekelia pasitikėjimo su savo užuominomis ir glaustymaisis. Va, visgi visokių žmonių šioje šaly tikrai yra.
• O kalbant apie Anna - Rusijos mergaitę - tai labai patinka ji man, tik kad šneka dar daugiau nei aš ;DD Įsivaizduojat? ;D Puikiai sutariam, pliurpiam pastoviai, turim daug panašumų.. ;) Džiugu, kad atradau sau artimą žmogų, į kurį galiu remtis, jei ką. Dar yra Pakistano keturios mergaitės: Maria, Hadžra, Rabija ir Parkha..jos nuostabios: tikros, linksmos, atviros ir padūkusios ;))
• Savaitgalis nusimato pakankamai smagus: ryt prekybos centras ir kino teatras, o poryt: Mersin - miestelis prie jūros ir visa diena paplūdimy ;)) Uhu!
• Aš žinau, kad per daug rašau čia apie laiką ir viską, kas susiję su juo, bet mintys tokios ir ką tu žmogau čia bepadarysi.. ;D Tai va. Turiu mažai laiko sau, mąstymui, net prisėdimui prie kompiuterio ir laiškelių atrašymui ar blog'o pildymui.. Iki 17val vyksta stovykla, tada dažniausiai keliujam į ofisą, iš ten - į aplinkines gatves, užkąsti ko, pavaikščioti, pabendrauti mieste..ar tiesiog liekam vietoje ir dalinamės dienos įspūdžiais. ;)) Namus pasiekiu anskčiausiai po 20 valandos.. Dar kai nėra wifi ten, tik Mustafos "flashiukinis" arba stacionariame kompiuteryje internetas(staptažodį tik mama žino), tai ne taip ir lengva prisėsti prie jo.. ;)

Gera čia - nemeluosiu. Puiki patirtis, puikus gyvenimo tarpsnis.

Bučiuoju visus, pasiilgau savų ;*