Tai buvo viena nerealiausių mano kelionių. Žmonės, vaizdai, aplinka, užsiėmimai.. viskas man labai patiko ;)) Iš pradžių buvo gaila pinigėlių, nes visa kelionė kainavo 235 lirų, tai šiek tiek mažiau nei 400Lt, bet po kelionės galiu pasakyti, kad buvo daugiau nei verta.
O apie viską nuo pradžių...
Prieš kelionę supykau labai ant Mustafos, nes jis šiknius. Va. ;D Pamiršta rūpintis manim kaip tiesiog stažuotoja, gyvenančia jo namuose.. Jo šeima buvo išvykusi į Mersin prie jūros, jis žadėjo mane palydėti į stotį, bet staiga atėjus draugui išskubėjo spręsti jo bėdų. Sako, grįšiu iki tavo išėjimo arba parašysiu sms. Tai parašė jis man..kai jau stotelėj stovėjau. Gavau tokią: oj, pamiršau pranešt, kad negrįšiu. Košmaras ;S
Beeet..naktinė kelionė, prasidėjusi su nesklandumais, tęsėsi smagiai. Vidurnaktį palikome Adaną ir labai labai prabangiu autobusu išjudėjome Ankaros link. Aptarnavimas geresnis nei lėktuve: kava, arbata, užkandžiai ir t.t., sėdynės super patogios, tik kad labia vėsu buvo: nemoka jie kondicionieriumi naudotis.
Ankaroje pasirodėme apie 7valandą ryto, AIESEC nariai jau laukė mūsų ir visi drauge keliavoje į jų ofisą(“Green House”) valgyti pusryčių. Ir tikrai.. jų ofisas – tai geltonas dviaukštis namelis.. Lyginant su mūsiškiais dviem kambarėliais, buvo mažų mažiausiai keista.. ;) Bet Turkijos AIESECas apskritai labia skiriasi nuo mūsiškio. Buvo gana įspūdinga valgyti turkiškus pusryčius kiemelyje kartu su daugiau nei 100 įvairių tautybių žmonių. ;)
Pavalgę trimis autobusais išjudėjome į didžiulį muziejų, skirtą “Turkijos tėvui” Ataturk. Jį čia visi garbina iki begalybės, tad nenuostabu, kad muziejus buvo pasakiško grožio: prabangus, įvairus, su galybe autentiškų daiktų ir viską papildančiais aiškiais gidų pasakojimais. Beje, prieš aplankant muziejų, vyko ceremonija – pagerbimas, kurio metu iškilmingai žygiavome už karininkų, nešančių vainiką lyg pagarbos simbolį, vėliau AIESEC Adanos prezidentas pasakė kalbą, visi plojom ir gėrėjomės Ataturk didybe. ;D Kiek keista, kad ir jauni, ir pagyvenę taip yra pamišę dėl vieno žmogaus, bet kartu ir gražu.. tai labia vienija turkus. ;)
Įsivaziduojat, kaip užbaigėm Turkijos sostinės lankymą..? O gi zoologijos sode.;D Maniau, kad organizatoriai juokauja, bet tikrai buvome nuvežti į didelį parką, kuriame įsikūręs uždarytų gyvūnėlių “muziejus”.. Ir be kita ko, visi padarėliai atrodė gana skurdžiai ir nejaukiai.. Jie laiko šunis ir kates ten!..mūsiškiai, beklajojantys Žirmūnuose tikrai atrodo geriau.. Na, bet ką darysi.. Tai buvo vienintelis laaabai blogas įspūdis ir nepasitenkinimo proveržis Kapadokijos turo metu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą