Treciasis sestadienis: tikroji Turkija ir puiki kompanija

Sestadienio rytas prasidejo Ridvano namuose su Rivanais(taip, jie du;D), Suleymanu ir Anna. Pastaroji pagaminu pusrycius, tai visi taip seimyniskai prie stalo susedom, pavalgem, pasidalinom sapnais, rytinemis idejomis ir pasiguodem, kad labai sunku kalbeti angliskai, kai naktis keicia diena ar atvirksciai.. ;) Sutarem, kad praleisiu pas juos dar viena nakti, todel iskeliavau namo pasiimti papludimio daikciuku, nes sekmadienis buvo suplanuotas prie juros,

Kai grizau pas juos, vaikinai jau buvo suplanave popiete: keliauti i prekybos centra per senaja Adana, o pries tai uznesti Annos fotoaparata i taisykla. Vat ten as pamaciau ir pajauciau Turkija. Tai tikroji Adana, tikri turkai, puikiai atsipindintys salies kultura, verslus, gal net ekonomine padeti. Man taip patiko siauros gatveles, mazos parduotuveles, isidesciusios palei kelius, prekybininkai, pradavinejantys gatveje viska: nuo vaisiu iki sportines aprangos ir nuo arbatos iki elektros lizdu.. idomu :) Daugybe zmoniu, dar daugiau garsu ir spalvu..

Vaikscioti po parduotuves man siaip nepatinka, truksta oro..ir noro. Dar kartais pinigu ;D Nematau prasmes vaikscioti, ziurineti, jei neketinu pirkti - laiko gaisimas. Taciau sikart buvo kiek kitaip.. :) Taip linksmai keturiese(as, Anna, Suleymanas ir Ridvanas2) leidom laika, matavomes rubus, rinkom vieni kitiems, kad ne nepastebejau, kaip praejo daugiau nei 3valandos. Rubai pigus pakankamai, tik reikia zinoti parduotuves, batai brangesni nei Lietuvoje. Neketinau nieko pirkti, bet dzinsu uz 15 liru(24lt) negalejau palikti guleti ant prekystalio.. ;) Kaip ir melynos "maikutes" uz 7Lt.

Po prekybos centro pasiemem pataisyta Annos fotoaprata ir skubejom namo: Ridvanas pazadejo pagaminti vakariene. Ir pagamino.. Mmm.. labai skanu buvo, apsivalgem iki nugriuvimo ;D Dar su Annacka alucio simboliskai isgerem, aplaistem puikia diena ir dar puikesnes ateinancias.. ;) Su Ridvanu dar susokom "Apachi dance", kad geriau miegotusi ;DD (Apachi arba kitaip Jonno - tai pavojingi turkai, vogiantys trumpais sijonais ar sortukais vilkincias merginas, esantys labai pavojingi ir visur, taciau nelabai matomi ;D. Tai lyg musu forsai, tik turkiski. ;D Esame gasdinami jais beveik visur, neleidzia vieniems eiti i parkus, gatves, parduotuves.. Didziulis mitas sukurtas. O gal tikrove..? Bet kad AIESECieciai tik sneka, kokie jie pavojingi, nors konkreciu istoriju nezino. Visi jiems aplink Apachiai ;DD)

Vakare su teveliais skype kalbejau: taip gera buvo isgirsti ju balsus, pamatyti veidus ir pasidalinti ispudziais bei mintimis. Pasiilgstu laisvos minciu raiskos sava kalba, su savais zmonemi.. ;)