Ketvirtadienio vakaras isvis mane is veziu ismuse. Mustafa 19val. turejo susitikima su JCI, sako, mano brolis tave parves namo. Tada paaiskejo, kad turesiu jo laukti ofise. Na, nieko bloga, galvoju, paluketi pusantros valandos ar dvi, juo labiau, kad turejau darbelio prie kompiuterio. ;) Cagri(mano OCP - projekto koordinatorius) liko su manimi, plepejom, muzikos klausem, viskas buvo gerai. Tada pradejo po truputi igristi, Cagris isejo namo pries 21. Ir ka, likau viena, tamsoje(nezinojau, kad kolidoriuje jau yra kempos), su keistais garsais aplink.. Mustafa neatraso, jo tel isjungtas, parasiau Ridvanui - tas irgi neatraso.. Ka galvoti? Ka mastyt? Man tikrai baisu buvo.. Pagaliau, pries 10 val grizo grazuoliai(Mustafa su savo dviem viceprezidentais). Apturejom tarsi seimynini pokalbi, paaiskinau as jam grazioje formoje, kad man taip nepatinka ir kad negalima sitaip elgtis. Vargsas issigando mano moralu, bet tegu zino, kad ne kokia avele as, kad mane paliktu viena be ziniu jokiu..
Aisku, namo dar nekeliavom - vienas is jo viceprezidentu turejo bedu, tad reikejo su juo kalbeti, kad nepaliktu AIESECo. Jei idomu, namo grizom tik apie 12.. Lops. ;D
Beeeet.. jau parasiau ir pamirsau ;)
Penktadienio vakaras buvo puikus: su Vagri ir Mustafa keliavom i kavine tokia klausytis gyvos turkiskos muzikos. Labai patiko ;)) Sauniai laika praleidom, pakalbejom, tiek man motyvacijos ipute ir apie AIESEC, ir apie gyvenima.
Viskas gerai. ;) Tikrai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą