Jauciu cia vienybe. Vienybe tarp zmoniu, kuriu religijos, rases, gimtosios vietos labai skiriasi. Vienybe, kuri, jei nera matoma plika akimi, tai jauciama sirdimi ir visu kunu. Mus visus, esancius cia, – tiek stazuotuotojus atvykelius, tiek turkus, kurie sukiojasi aplink, - vienija AIESEC. Vis giliau ir giliau klimpstu i sia organizacija. ;) Dziaugiuosi bent tuo, kad gana racionaliai ir su protu. Anksciau galejau tik teoriskai teigti, kad sutikes AIESECieti tu pajunti rysi, kad mes visi pasaulyje vienodi siaip ar taip. O dabar tai daugiau nei patyriau savo kailiu!
Nesvarbu, tu is Lietuvos ar Turkijos, Kanados ar Indonesijos, - tu AIESEC dalis cia ir dabar. “Hey AIESEC”, “How do you feel?”, saliu ar lokaliniu sukiai… jie visame pasaulyje egzistuoja vienokiu ar kitokiu pavidalu. O kur dar sokiai! Dievinu “AIESEC dances”. Cia mazai sokam to, ka Lietuvoje mokejau, gal tik TunakTunak ir Kalashnykov sutampa, bet..tiek nauju sokiu mokausi, taip smagu matyti isisiepusius veidus, zmones, bandancius atkartoti judesius, ir ta mase – kuri juda vienu ritmu ir vienu zingsniu. Neapsakomas jausmas. ;) Beje, pasistengsiu sokiu nepamirsti ir parvezti nauju veju i Lietuva. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą